Daug metų kurta sistema, pasak NATO ir JAV pareigūnų, yra skirta atremti galimą didelio nuotolio raketų grėsmę iš Artimųjų Rytų, tiksliau – iš Irano. Tačiau Rusija aršiai priešinasi pažangios karinės sistemos kūrimui savo pašonėje, todėl naujų priešraketinio skydo elementų atsiradimas turėtų dar labiau padidinti įtampą Rusijos ir Vakarų santykiuose, kurie yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų.
Rusija būgštauja
JAV ir NATO pareigūnai tvirtina, kad raketinis skydas – kuris gali atpažinti ir numušti ateinančias raketas, joms nepasiekus tikslo – yra grynai gynybino pobūdžio ir, bet kokiu atveju, bejėgis prieš Rusijos turimą didžiulį tarpkontinentinių balistinių raketų arsenalą.
Nors Kremlius nemano, kad NATO priešraketinės gynybos sistema, kokia ji yra dabar, keltų grėsmę jos branduolinėms pajėgoms, tačiau būgštauja, jog JAV priešlėktuvinis skydas ilgainiui gali tapti galingesnis ir sumažinti Rusijos branduolinių pajėgų kaip atgrasančio veiksnio reikšmę.
Rusijos pareigūnai nekreipia dėmesio į paaiškinimus, kad planuojamas priešraketinis skydas yra skirtas Irano raketų grėsmei atremti, o prezidentas Vladimiras Putinas neįžvelgia priežasčių, dėl kurių Jungtinės Valstijos turėtų toliau plėtoti planus dislokuoti Europoje savo priešraketinės gynybos sistemos elementus, kai liepą buvo sudaryta sutartis dėl Irano branduolinės programos. V.Putinas laiko tai įrodymu, kad visa programa yra nukreipta prieš Rusiją.
Vakarų pareigūnai neigia
„Augančią grėsmę kelia balistinių raketų platinimas, – pareiškė NATO atstovo pavaduotoja Carmen Romero (Karmen Romero). – Vis daugiau ir daugiau šalių bando susikurti arba įsigyti balistinių raketų. Dar daugiau, raketinės technologijos tampa vis sudėtingesnės, mirtingesnės ir tikslesnės, ir jų (pasiekiamumo) ribos didėja“.
„Mums būtų neatsakinga nuvertinti arba ignoruoti šią labai realią raketų grėsmę“, – pridūrė ji.
Rusija pagrasino į planuojamus Lenkijoje įrengti skydo elementus reaguoti raketų „Iskander“ dislokavimu Karaliaučiaus srityje, kuri yra labiausiai militarizuota zona Europoje.
„Iskander“ raketos, kurias galima apginkluoti tiek branduoliniais, tiek įprastais užtaisais, gali nuskrieti iki 500 kilometrų ir pasiekti objektus didelėje Lenkijos teritorijos dalyje. Jos jau buvo „laikinai“ dislokuotos Kaliningrade per karines pratybas pernai, kad pademonstruotų, kaip greitai Rusija sugeba perdislokuoti savo karines pajėgas. Anot Lenkijos gynybos pareigūnų, kai kurios tų raketų tebėra neišgabentos.
„Tai, dėl ko rusai protestuoja, yra tokios pajėgos, kurios jiems negali kelti grėsmės“, – sakė Jungtinių Valstijų Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo Varšuvos biuro direktorius Michalas Baranowskis.
„Taip protestuoti nesąžininga, – pridūrė jis, – Mes žinome, ir jie žino, kad tai gynybinės pajėgos, kurios yra tokio lygio, jog jas galima lengvai įveikti“.
JAV, NATO ir Rumunijos pareigūnai ketvirtadienį ypatinga iškilminga ceremonija pažymės Deveselu karinio objekto veiklos pradžią; šiame Rumunijos pietų kaime kalbą sakys ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Penktadienį Lenkijos ir JAV pareigūnai čiups kastuvus ir simboliškai pradės planuoto panašaus objekto statybą Redzikovo kaime netoli Baltijos jūros. Šis objektas turėtų pradėti veikti 2018 metais.
