REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
28
Juozas Liesis (nuotr. Fotodiena.lt)

Grupės „Bavarija“ narys Juozas Liesis su kartėliu prisimena 2002-uosius metus, kai tuo metu populiariausia vaikinų grupė Lietuvoje buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ konkurso. Tuomet garbė atstovauti Lietuvai atiteko atlikėjui Aivarui Stepukoniui, kuris susilaukė daug visuomenės kritikos.

28

Grupės „Bavarija“ narys Juozas Liesis su kartėliu prisimena 2002-uosius metus, kai tuo metu populiariausia vaikinų grupė Lietuvoje buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ konkurso. Tuomet garbė atstovauti Lietuvai atiteko atlikėjui Aivarui Stepukoniui, kuris susilaukė daug visuomenės kritikos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik tv3.lt J. Liesis pasakoja apie tuometinį konkursą, atimtą galimybę ir Donato Montvydo sėkmę.

REKLAMA

- Tai, kad 2002-asiais negalėjote išvykti į „Euroviziją“, vadinama vienu didžiausių skandalų. Ar tuo metu tai tikrai buvo skandalas? Kaip patys reagavote į draudimą vykti?

- Na, „negalėjote išvykti“ skamba labai jau politkorektiškai (šypsosi). Mes buvome „išfutbolinti“, išspirti iš vakarėlio, kuriame Lietuvai priklausė finalinio, 24-o pasirodymo teisė. Tad mūsų pakili, energinga daina tikrai būtų tikusi šventiniam pabaigos akordui.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau „Euroviziją“ transliuojanti organizacija gavo laišką iš Lietuvos, kad daina „We all!” buvo išleista 2001-ųjų gruodžio mėnesį, t.y. mėnesiu anksčiau, nei leidžiama pagal „Eurovizijos“ taisykles. Tiesa tokia, kad išleista buvo lietuviška versija – „Mes čia!“. O taisyklėse buvo parašyta, kad daina „turi būti nauja – nauja (ir/arba) melodija, (ir/arba) tekstas“

Mūsų dainos tekstas buvo naujas, neišleistas. Tuometinė LTV vadovė Rita Miliūtė tikrai galėtų papasakoti, kiek ir kokių pastangų įdėjo, kad Lietuvai atstovautų nacionalinės atrankos nugalėtoja – „Bavarija“. Tačiau mūsų šaliai išvažiavo atstovauti antros vietos laimėtojas. Kaip vėliau paaiškėjo, jį atstovavo laiško EBU suinteresuotas vadybininkas. Po „Bavarija“ skandalo EBU pakeitė taisykles. Jau kitais metais daina savo šalyje turėjo būti neišleista tik iki spalio 1-osios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kaip tuo metu atrodė „Eurovizijos“ atranka? Kokią svarbą turėjo Lietuvoje?

- „Eurovizija“ nuo pat odinio balso savininko Ovidijaus Vyšniausko laikų buvo lyg Gedimino pilis lietuvio akyje. Jos nepastebėti neįmanoma. Sunku pasakyti, kodėl ji mums tokia svarbia tapo. Dažniausia reikšmingiausiais dalykais bendruomenė išsirenka pergales, triumfo, kovingumo istorijas. „Eurovizijos“ atveju mes negalime akių atplėšti nuo begalinės vilties istorijos.

- Sėkmę „Eurovizijoje“ bandėte kelis kartus. Ar gailitės, kad nepavyko atstovauti Lietuvai? „Tai svajonė. O atkakliausiųjų svajonės išsipildo“, - prieš dešimt metų sakė Vilius Tarasovas. Tai gal dar kada nors bandysite sėkmę konkurse?

REKLAMA

- Praėjęs laikas ir mūsų entuziazmas atnešė daugybę nuotykių. Turime iš ko susirinkę pasijuokti. Daugiau nei užtikrintas esu, kad jei mumyse atsiras noras padžiūgauti „Eurovizijos“ scenoje, atsiras ir gera, užvedanti daina.

- Jei stebite atrankas, kas per daugiau nei dešimt metų Lietuvoje pasikeitė?

- Pagrindinis dalykas, kuris pasikeitė – atrankos organizavimas deleguojamas žmonėms už LRT studijos sienų. Tai kasmetinėms atrankoms suteikia nenuspėjamumo, sutraukia skirtingus atlikėjus, o paskutiniu metu ir pritraukia užsieninius dainų kūrėjus.

REKLAMA

Lietuviškųjų galėtų būti daug daugiau, tačiau tam, spėju, trūksta pasakojimų, kad „Eurovizijos“ finale dalyvavusio kūrinio autoriai už viešą atlikimą gali gauti net apie 20 tūkstančių eurų. Trūksta autorių – atlikėjo ryšio iš to atsirandančio pasitikėjimo ir vienas kito pajutimo. Juk dažnai klausant lietuviškos dainos atrodo, kad dainininkas ne savo dainą traukia. Trūksta jaunų, ambicingų, dėl muzikos ir scenos išprotėjusių, bet žmones mylinčių kūrėjų. Gal todėl ryškiai patobulėjus atlikėjams, televizijos transliavimo ir įgarsinimo technikai, mums vis dar trūksta skambių pergalių „Eurovizijoje“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ar tikite Donato sėkme? Ką manote apie jo dainą?

- Tikėk ar netikėk, kad Donatą lydi ne tik sėkmė parodė nacionalinė atranka. Gabus žmogus aklai daro tai, kas patinka. Džiaugiasi tuo. Žmonės juo patikėjo. Man atrodo, kad jei sėkmė jį persekioja, tai LRT studijoje Donatui jos neprireikė. Viskas, ko prireikė tai 3D – Donato, darbo, džiaugsmo. Daina juk taip pat iš „d“ raidės. Taip, Lietuvoje jos pakako. Tačiau, kad jos su tikrai įspūdingu 3D pakaktų patekimui į finalą, sėkmės prireiks. Mano spėjimu, nemačius pusfinalio tiesioginės transliacijos, o gyvi pasirodymai ir lemia rezultatus, Donato pasirodymas gali būti įvertintas tarp 6 ir 12-os vietų.

REKLAMA

Didesnė tikimybė, kad jaunasis tėvas užlies džiaugsmu Lietuvą patekęs į finalą. O ten.... jau net ne sėkmės, o „hyper“ SĖKMĖS prireiks tam, kad į 10-ą vietą patektų. Tačiau kūriniai, jų atlikimas kinta, gal priedainis, kuris man atrodo nesibaigiančiu „bridžu“, priešpriedainiu, nuskambės jau visiškai kitaip. Visgi dabar svarbiau, kad iš palaikymo komandos Donatas prisipildytų paprasčiausio pasitikėjimo, nuoširdaus džiaugsmo savimi ir akimirkomis, kuriomis jis gyvena Stokholme. Tai užkrečiama. Donatui pavyks.

- Kokių patarimų jam turėtumėte?

- Jis pats viską žino,o tai matosi iš jo džiūgavimo scenoje.

- Ar esate „Eurovizijos“ gerbėjas? Stebite pasirodymus? Domitės kitų šalių dainomis?

- Esu aistringas stebėtojas. Man „Eurovizija“ labai patinka. Ir aš kartu su savo grupe „Bavarija“ nuo 1997 iki pat kokių 2004-ųjų nuolat dalyvavau. Vieną kartą mums net ir beveik pasisekė (šypsosi).

- Kokių patarimų atlikėjams, kurie ruoštųsi dalyvauti, turėtumėte?

- Nori – dalyvauk! Būtinai!

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų