Nors valdančiųjų socialdemokratų taryba, kurioje dalyvavo ir ministras pirmininkas A.Butkevičus, prieš savaitę priėmė sprendimą siūlyti surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais.
„Dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo mes kaip partija buvome iškėlę prieš keletą savaičių, bet sulaukėme daug laiškų ir pasiūlymų iš mūsų lietuvaičių, gyvenančių užsienyje, kad tokio referendumo nereikėtų organizuoti, nes referendumui neįvykus po to nebūtų galima priimti kitų teisės aktų Lietuvoje. Aš manau, kad geriau visa tai spręsti įstatymais, bet ne referendumu“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius.
Vasario pradžioje A.Butkevičius sudarė darbo grupę konstitucinio įstatymo dėl dvigubos pilietybės projektui parengti. Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių metų gegužės 2-osios.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Šis Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu. Jį inicijavo opozicinis Liberalų sąjūdis, tačiau galutinį sprendimą dėl referendumo surengimo turės priimti parlamentas.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
