Vokietijos Aplinkos ministrė Barbara Hendricks paprašė, kad prieš daugiau negu 40 metų pastatytas Tianžo atominės elektrinės 2-asis reaktorius, taip pat Dulio elektrinės 3-iasis reaktorius būtų išjungti „kol bus išspręsti opūs saugumo klausimai“. Į Vokietijos siūlymą oficialioji Belgijos branduolinio saugumo agentūra (AFCN) atsakė, kad abi elektrinės „atitinka griežčiausius saugumo reikalavimus“.
AFCN atrėžė, „visuomet norinti bendradarbiauti su kolegomis Vokietijoje ..., bet tik tuomet, kai demonstruojamas abipusis noras bendradarbiauti konstruktyviai“. Tianžo reaktorius yra vos už 60 km, o Dulio – už 130 km nuo sienos su Vokietija ir netoli Antverpeno miesto. Abiejose elektrinėse pastebėta reaktorių slėginių indų metalo degradavimo požymių, kurie kelia nerimą dėl šių indų saugumo.
Buvo kilusios problemos dėl saugumo
Pernai gruodį jie buvo laikinai uždaryti, bet vėliau vėl paleisti. „Manau, kad būtų teisinga laikinai šias jėgaines išjungti,bent kol bus baigti jų tyrimai“, – sakoma ministrės B.Hendricks pranešime. Toks sprendimas būtų „stipri profilaktinė priemonė“ ir „parodytų, kad Belgija rimtai rūpinasi savo kaimynais“, pažymi ji.
Senstančių Belgijos atominių jėgainių saugumas jau kurį laiką kelia susirūpinimą dėl virtinės problemų, – nuo nuotėkių iki mikroskopinių įtrūkimų reaktorių talpyklose, taip pat vienos neišaiškintos diversijos. Dulio ir Tianžo elektrinės veikia nuo 1974–1975 metų. Planuota, kad jos bus uždarytos 2015 metais.
Tačiau Belgijos vyriausybė gruodį nusprendė pratęsti jų darbą iki 2025-ųjų pagal susitarimą, turintį apsaugoti darbo vietas ir sukaupti lėšų perėjimui prie švaresnių energijos šaltinių. Vokietija, kurioje visuomenės požiūris į branduolinę energetiką smarkiai pablogėjo po 1986-aisiais įvykusios Černobylio katastrofos, nusprendė palaipsniui uždaryti savo atomines jėgaines iki 2022 metų. Šį sprendimą labiausiai paskatino 2011 metais Japonijoje įvykusi Fukušimos atominės elektrinės katastrofa.
Vokietija kovo pradžioje taip pat reikalavo, kad Prancūzija dėl saugumo priežasčių uždarytų savo seniausią Fesenheimo atominę elektrinę, esančią netoli Vokietijos ir Šveicarijos sienų.
Baltarusija planuoja rudenį pateikti dokumentus Astravo AE veiklos licencijai
Kol Vokietija sprendžia senų reaktorių Belgijoje problemas, Lietuva bando užkirsti kelią Baltarusių atominės elektrinės šalies pašonėje atsiradimui. Tačiau, nepaisant visų Vilniaus pastangų stabdyti kaimynų statybas, Baltarusija planuoja šių metų rudenį pateikti dokumentus licencijai naudoti Astravo atominę elektrinę (AE).
„Mes tikimės, jog valstybės įmonė „Belorusskaja AES“ 2016 metų rudenį pateiks dokumentų paketą branduolinės jėgainės eksloatacijos licencijai gauti“, – pareiškė Baltarusijos ypatingųjų situacijų ministerijos Branduolinio ir radiacinio saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Sergejus Drobotas. „Šie dokumentai gali būti nagrinėjami daugiausia metus“, – pridūrė S.Drobotas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Ria Novosti“.
Pirmąjį 1,2 gigavatų galios Astravo AE reaktorių planuojama paleisti 2018-ųjų pabaigoje, o tokios pat galios antrąjį reaktorių – 2020 metų viduryje. Apie 10 mlrd. JAV dolerių kainuosianti jėgainė yra statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir yra nutolusi apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Projektas finansuojamas Rusijos vyriausybės Baltarusijai suteiktos paskolos lėšomis.
