REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
3
Vytautas Grašys (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Naujasis Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys neslepia, jog jam pasisekė – į naujas pareigas jis atėjo itin palankiu metu, kai žuvusiųjų žmonių skaičius keliuose yra gerokai sumažėjęs. Vis dėlto, pareigūnas tikina, jog kovą su „kelių gaideliais“ būtina toliau tęsti, o tolerancija girtiems vairuotojams privalo išnykti.

3

Naujasis Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys neslepia, jog jam pasisekė – į naujas pareigas jis atėjo itin palankiu metu, kai žuvusiųjų žmonių skaičius keliuose yra gerokai sumažėjęs. Vis dėlto, pareigūnas tikina, jog kovą su „kelių gaideliais“ būtina toliau tęsti, o tolerancija girtiems vairuotojams privalo išnykti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, ar neblaivūs vairuotojai turėtų būti sodinami į kalėjimą, kokia yra vairavimo kultūra Lietuvoje ir užsienyje, kokių naujovių galima tikėtis kelių eisme – portalo tv3.lt interviu su naujuoju Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku V. Grašiu.

REKLAMA

Nuo ko prasidėjo Jūsų karjera policijoje?

Baigiau 2-tą Lietuvos policijos akademijos laidą. Turėjau siuntimą iš Anykščių policijos komisariato, kadangi esu anykštėnas, bet pagal mokslo rezultatus pasiūlė man dirbti Policijos departamente, inspektoriaus pareigose. Sutikau ir pasilikau dirbti Vilniuje. Taigi, 1994 metais pradėjau tarnybą policijoje, konkrečiau – viešojoje policijoje.

Paskutinius 10 metų dirbote Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vadovo pareigose. Kodėl nutarėte iš viešosios pasukti į kelių policiją?

REKLAMA
REKLAMA

Viešoji tvarka apima ir eismo priežiūrą, nes teko organizuoti įvairias priemones, susijusias su kelių policijos darbu. Aš manau, kad tai yra labai artimos sritys. Viešoji policija juk yra uniformuoti pareigūnai, kurie dirba gatvėje, su žmonėmis. Taigi, policijos generalinis komisaras pasiūlė pereiti į Kelių policijos vadovo pareigas ir aš sutikau.

Ar darbo viešojoje policijoje metu sukaupta patirtis Jums pravers ir dirbant Kelių policijos vadovu?

Sukaupta patirtis bus labai naudinga. Aš manau, kad ta patirtis, kurią įgijau Vilniaus policijoje, bus tikrai naudinga, kadangi veiklos sritis, už kurią buvau atsakingas – viešoji tvarka – yra labai plati, pradedant nuo policijos vykdomų prevencinių priemonių ir baigiant konvojumi, policijos areštinės veiklos organizavimu, įskaitant mobilią kuopą, licencijuojamos veiklos civilinės apyvartos ginklų organizavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar Kelių policijos vadovo pareigos Jums yra didžiulis iššūkis?

Taip, tai yra didelis iššūkis man. Dar tik savaitę dirbu, bet tikrai matau, kad tai yra labai įdomi sritis, tikrai matau, kad ši sritis yra labai aktuali visuomenei, labai aktuali tam tikroms eismo dalyvių bendruomenėms, tarkime, motociklininkams, automobilių vairuotojams.

Turbūt sutiktumėte su tuo, kad atėjote į Kelių policija dirbti palankiu metu, kai eismo įvykių, žuvusiųjų keliuose skaičius yra kone mažiausias per pastaruosius 10 metų?

Taip, šiuo metu yra fiksuojamas ženklus žuvusiųjų keliuose, eismo įvykių mažėjimas. Negaliu pasakyti, kad tai yra vien policijos dėka, nes policija daryti įtaką saugiam eismui, be abejo, gali, tačiau tik bendrais veiksmais su partneriais, pavyzdžiui, su Automobilių kelių direkcija, Susisiekimo ministerija, bendruomenėmis, galima pasiekti rezultatų.

REKLAMA

Šių metu balandžio 1 d. turėjo įsigalioti Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame numatyta nemažai pokyčių, tarp kurių – baudų didinimas už greičio viršijimą, pavojingą, chuliganišką vairavimą, tačiau dokumento įsigaliojimo data nukelta į kitus metus. Ar tai yra didelis praradimas?

Kaip teigė ir Vidaus reikalų ministerija, ir tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, nepasiruošus įgyvendinti tą naują kodeksą, būtų daug daugiau problemų atsiradusių. Jeigu yra kažkokia naujovė ir jos įgyvendinimui nėra pasiruošta, tai ji turi tam tikrų elementų, kurie gali sąlygoti nesėkmingą jos startavimą, o Administracinių nusižengimų kodeksas yra labai svarbus dokumentas valstybėje, apimantis plačią sritį. Manau, kad tikrai, kad tas pusmetis iki kodekso įgyvendinimo esminių pokyčių nepadarys, tačiau institucijoms, kurios atsakingos už jo įgyvendinimą, leis tinkamai pasiruošti, tinkamai startuoti.

REKLAMA

Nuo balandžio 1 d. taip pat turėjo įsigalioti ir kita naujovė – baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus, kai vairuotojo girtumas viršija 1,5 prom. Už vairavimą išgėrus grės net laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų. Ar pritariate tokia idėjai?

Taip, kadangi faktai, kai policija sulaiko girtus vairuotojus parodo, kad reikia su tuo stipriai kovoti, reikia didelį dėmesį skirti tokiems pažeidimas. Ir kriminalizavimas tokių veiksmų leis susivokti, kad pasekmės nėra vien tik administracinė bauda ar vairuotojo pažymėjimo atėmimas, o ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju ir teistumas atsiranda, ir tam tikros galimybės turėti tam tikrus leidimus praradimas. Manau, kad šis sprendimas buvo pribrendęs ir jam pritariu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitaip tariant, Jūsų manymu, būtų teisinga girtus vairuotojus sodinti į kalėjimą?

Taip, nes mūsų eismo dalyviai nėra pakankamai subrendę, neturi tos eismo kultūros, kad administracine nuobauda padarytų galą tiems dalykams.

Vidaus reikalų ministerija, siekdama pažaboti neblaivių asmenų norą sėsti prie vairo, net buvo siūliusi įvesti 0 promilių reikalavimą visiems vairuotojams. Ar pritariate šiai iniciatyvai?

Kaip vairuotojas, kaip policijos pareigūnas, esu įsitikinęs, kad šiuo metu tokia nuostata turi būti įgyvendinta, tai yra nulinė tolerancija alkoholiui už vairo, nepriklausomai nuo to, kiek tu turi patirties. Įvykiai, faktai rodo, kad vairuotojai, kuriems įstatymas numato tam tikras tolerancijos ribas, jiems sunku pamatuoti tą dalyką ir vis pasitaiko, kad tą ribą jie viršija. Taigi, manau, kad nulinė tolerancija bus suprasta taip, kad išgėrei – nevairuok.

REKLAMA

Kai kurie psichologai teigia, kad dalis mūsų šalies vairuotojų tebėra „kaimiško“ mentaliteto, tai yra jiems svarbiau važiuoti ne kuo saugiau, o kuo greičiau. Ką Jūs galėtumėte pasakyti apie vairavimo kultūrą Lietuvoje?

Tam tikru metu mūsų vairavimo kultūra buvo įvardinta kaip „karas keliuose“. Aš esu už taiką visur, taip pat ir keliuose. Vairuotojai turi vairuoti taikos sąlygomis, neturi kariauti vieni su kitais, neturi kariauti pėstieji su automobilių vairuotojais, automobilių vairuotojai su motociklų vairuotojais. Reikėtų paprasčiausiai laikytis Kelių eismo taisyklių, gerbti vienas kitą kelyje. Šiuo metu mes nesame tokie vairuotojai, bet, palyginus su tuo, kas buvo prieš 6-8 metus, kuomet bandant išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį ir pamatai, kad tave praleidžia, tai turbūt skambintum pagalbos telefonu ir sakytum, kad kažkas apsvaigęs vairuoja automobilį, stebint eismo kultūrą, matome pagerėjimą.

REKLAMA

Esu matęs Europos šalių vairavimo kultūrą. Galiu pateikti pavyzdį apie Paryžiaus vairuotojus. Esu girdėjęs, kad ten aukšta vairavimo kultūra. Kai teko būti komandiruotėje Paryžiuje, pamačiau, kaip jie parkuojasi – ten būtina užpakaliniu bamperiu atsitrenkti į kitą automobilį. Taip pat juos labai populiaru dažnai naudoti garso signalą. Taigi, tos aukštos vairavimo kultūros irgi pasigedau.

Ką pastebiu mūsų keliuose, kad dalis vairuotojų yra pikti, lekia, greitai startuoja. Tarkime, šiandien ryte pastebėjau greta manęs važiuojančią moterį su pakankamai prabangiu automobiliu, kuri, man laikantis nustatyto greičio, važiuodama iš paskos rodė labai didelį nepasitenkinimą. Aš jai „padėkojau“ už tą nepasitenkinimą, ji greitai nuvažiavo. Aš manau, kad paprasčiausiai žmogus susigadino sau dieną dėl tos įtampos, pykčio. Gal žmogus skubėjo, bet tas skubėjimas gali atvesti prie to, kad nebereikės, kur skubėti. Taigi, dėl tokios vairavimo kultūros žmonės susigadina savo dienas, darbus, gyvenimą, santykius su kitais žmonėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl dalis vairuotojų taip elgiasi? Su kuo tai gali būti susiję?

Pastaruoju metu policija ir kitos institucijos daug dėmesio skiria jaunimui, patiems mažiausiems, eidami į mokyklas, skaitydami saugaus elgesio eisme paskaitas. Galbūt ta vairuotojų karta, kuri dabar vairuoja, yra to negavę. Teko girdėti, kad vaikai drausmina savo tėvelius vairuotojus, aiškindami, kaip reikėtų elgtis eisme. Pasakojo vienas vaikas istoriją, kuomet tėvelis, vairuodamas automobilį, atsiliepė į skambutį mobiliuoju telefonu, vaikas pradėjo šaukti, kad tėvelis sustotų kelkraštyje, kadangi tai yra pavojinga. Tikiuosi, kad prie to prisidėjo socialinės reklamos, neigiamas visuomenės požiūris į daromus pažeidimus.

REKLAMA

Bet turbūt prie pagerėjusios avaringumo situacijos keliuose prisidėjo ne tik socialinė reklama ir švietimas. Baudos nuo pat 2006-2008 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo ne kartą didintos ir panašu, kad ir toliau bus einama šiuo keliu.

Taip, bausmės buvo griežtinamos. Sunku vertinti, kas konkrečiai prisidėjo prie avaringumo situacijos pagerėjimo, nes tai yra kompleksas priemonių – eismo sąlygų gerinimas, greičio matuokliai, „gulintys“ policininkai, žiedinės sankryžos, policijos dėmesys avaringiausiems ruožams, „juodųjų dėmių“ nustatymas.

REKLAMA

Šiai dienai yra labai svarbus požiūris į korupciją pačioje policijoje. Ji yra ženkliai sumažėjusi, nepriklausomai, kokį automobilį tu vairuoji ir kiek pas tave kišenėje pinigų. Susidūręs su kelių policininku, tu greičiausiai gausi baudą ir net gali taip būti, kad iš tavęs bus atimtas vairuotojo pažymėjimas.

Kriminologai pažymi, jog svarbiausia ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, tačiau Lietuvoje, panašu, labiausiai Kelių eismo taisyklių pažeidėjai bijo būtent baudų. Kodėl turime gąsdinti lietuvius griežtomis bausmėmis, kad jie laikytųsi įstatymų?

REKLAMA
REKLAMA

Nemanau, kad šiuo požiūriu esame kažkuo išskirtiniai. Tai nėra mūsų tautos išskirtinumas. Manau, kad su šiomis problemomis susiduria visos posovietinės valstybės.

Praėjusiais metais buvo įvykusi nelaimė, kai buvo partrenkti jaunuoliai pėsčiųjų perėjoje ir kada pareigūnai pabendravo su vietos bendruomene, paaiškėjo, kad tas žmogus, kuris partrenkė jaunuolius, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet jis buvo „geras žmogus“. Visi žinojo, kad jis negali vairuoti, nes neturi vairuotojo pažymėjo, bet jis buvo „geras žmogus“ ir toleravo jo elgesį. Tai rodo, kad dar ne visai subrendome, tokios tolerancijos neturėtų būti.

Ne paslaptis, kad Kelių policija turi ir tamsiąją savo pusę – kyšininkavimą. Eilinis vairuotojas, kuris galbūt neseka statistikos dėl sumažėjusių kyšininkavimo atvejų, apie kelių policininką galvoja kaip apie kyšininką.

Pasiginčyčiau, kad yra toks susiformavęs įvaizdis. Kelių policijos institucija buvo įvardijama tarp tų pažeidžiamiausių korupcijos srityje tarnybų, nes labai daug asmenų susiduria su kelių policija ne pačiais geriausiais momentais, tai yra tais momentais, kai jis padaro kažkokį pažeidimą. Manau, kad Policijos departamentas padarė didžiulį darbą, kovojant su ta korupcija keliuose. Aišku, nėra labai daug tų bylų, nuteistų policininkų, bet yra tokių atvejų.

REKLAMA

Kitas momentas – atsakomybė už bandymą papirkti. Žmogus, siūlydamas kyšį, pats asmeniškai stipriai rizikuoja, kad jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas už bandymą papirkti. To pasekmės – baudžiamoji atsakomybė.

Policijos pareigūnų motyvacija yra kiekvieną dieną stiprinama, ieškoma būdų, kaip motyvuoti policijos pareigūnus būti sąžiningiems, kad būti nulinė tolerancija kyšininkavimui. Ir visuomenė pradeda suprasti, kad nėra ko „tartis“ su policininku, nes šitoje vietoje vairuotojas policininkui nieko blogo nepadarė, o pažeidė taisykles. Policininkas atlieka savo pareigą, vairuotojas atlieka savo pareigą ir abu išsiskiria.

Greičiausiai motyvaciją neimti kyšius padidino ir ūgtelėję policijos pareigūnų atlyginimai?

Žinoma. Tave motyvuoja tai, sąžiningai dirbant, tu gali užsidirbti, garbingai gyventi ir nesukti sau galvos apie tai, kad kažką esi blogai padaręs.

Noriu priminti, kad Policijos departamentas įsipareigojęs, jog nuo liepos 1 d. kiekvienas žemesnės grandies policijos pareigūnas gaus ne mažiau, kaip 600 eurų į rankas per mėnesį, o viduriniosios grandines – ne mažiau kaip 700 eurų į rankas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų