REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje. 

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti. Viskas priklausys nuo mūsų pačių ekonomikos.

REKLAMA

„Jei ignoruosime struktūrines programas, manau, kad visiškai realu, jog pagal augimo tempą mus galėtų aplenkti ne tik Latvijos ekonomika, bet tuo pačiu galėtume konkuruoti ir dėl vietos Europos kontekste su Rumunija ir Bulgarija. To tikrai labai nesinorėtų, nes įdėta daug darbo į dabartinius ekonominius pasiekimus: tiesioginės užsienio investicijos, Lietuvos vardo populiarinimas, IT paslaugų ir efektyviausių operacijų paslaugų centrų kūrimas, maisto produktų eksportas į naujas rinkas. Nesinorėtų viso to prarasti“, – tv3.lt portalui komentuoja ekonomistė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, lėtesniam ekonomikos augimui įtakos turės tai, kad įėjimas į naujas eksporto rinkas daug kainuoja, tad turės praeiti laiko, kol lietuviškos bendrovės prisitaikys.

„Kainuoja brangiai ir laiko ir pajamų prasme. Matome, kad lietuviškos kilmės eksportas vienetais nemažėja, tačiau pajamos iš jo gerokai lėčiau auga. Skverbiantis į naujas rinkas prekės parduodamos pigiau. Kai įsitvirtinsime, bus galimybė jaustis tvirčiau ir auginti užsakymus, didinti darbo vietas bei atlyginimus šalies viduje“, – prognozuoja J. Rojaka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Latvijos ekonomistas: tiek Latvija, tiek Lietuva – teisingame kelyje

DNB Latvijoje ekonomistas Peteris Strautinsas pasakoja, kad palyginti Latvijos ir Lietuvos ekonomikas yra sudėtinga. Tačiau be abejonės, abi daro kažką teisingai. Jo nuomone, Lietuva daug nuveikė eksporto srityje, dėl to jau matomi rezultatai. Latvija palaipsniui sėkmingai įtvirtina savo pozicijas, kaip oro eismo centras Baltijos šalyse.

Ekonomistas prideda, kad nors situacija gali susiklostyti ir kitaip nei prognozuoja TVF, vertinimas – pagrįstas. Vis dėlto, TVF yra didžiulė organizacija, tad makro ekonominių prognozių paruošimas yra ilgas procesas. Dėl šios priežasties, visuomet gali būti šiokia tokia paklaida, neįskaičiuojant paskutiniųjų įvykių šalyse.

REKLAMA

„Namų ūkių ir verslų paskolų portfeliai žymiai krito. Kai šis procesas pasibaigs, mes artėsime prie taško, kai augimas galės paspartėti. Įsiskolinimų mažinimo procesas – skaudžiausias Latvijoje. Lietuvos ekonomika taip pat per paskutinius 10 metų svyravo, bet nebuvo tokio skaudaus smūgio kaip Latvijoje“, – vertina P. Strautinsas.

Ekonomistė J. Rojaka pastebi, kad pagal BVP vienam gyventojui jau esame pasistūmėję į priekį daugiau nei kaimynė Latvija. Taip pat, mes jau pasiekėme savo prieškrizinį ekonominį lygį, o jie dar tik artėja prie jo.

REKLAMA

„Yra natūralu, kad šiuo momentu jų augimo tempai greitesni nei mūsų. Latvijoje nepavyko sėkmingai persiorientuoti maisto pramonės rinkoje, dėl to neatsigavo Latvijos maisto ir žemės ūkio produkcijos sektorius. Lietuvoje šie rodikliai jau teigiamoje zonoje“, – sako ekonomistė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis linkęs nesutikti su TVF prognozėmis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad TVF neatsižvelgė į įvykusius pokyčius rinkose šių metų pradžioje, tačiau priešingai nei kiti ekonomistai, netiki, kad Latvijos ekonomika augs sparčiausiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pagal mūsų vertinimus TVF per daug pesimistiškai vertina Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Aš labai nustebčiau, jei Lietuvos ekonomika augtų mažiau nei 3 proc., nes biudžeto pajamos augo 5 proc. pirmąjį ketvirtį ir 2,5 proc. viršijo planą. Mažmeninės prekybos augimas martuojamas 7,5 proc., pramonės augimas taip pat labai spartus, net eksportas daugiau nei 5 proc. paaugo. Žiūrint į tokius rodiklius kol kas galvoti apie lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą priežasčių nėra. Lietuvos ekonomika ne tik šiemet augs gana sparčiai ir greičiau nei Latvijos ekonomika“, – pozityviai vertina N. Mačiulis.

REKLAMA

Jis prideda, kad derėtų lygiuotis į pažangiausias ES valstybes ir atkreipti dėmesį į tai, jog mūsų ekonomika auga lėčiau nei Švedijos.

J. Rojakos teigimu, jie, kaip ir TVF prognozavo spartesnį Latvijos augimą jau šių metų pradžioje. Tačiau grėsmių, jog prognozes teks sumažinti dar gali būti.

„Latvijos ekonomikai buvo prognozuojamas net iki 4 proc. augimas, dabar truputį prarandamas pagreitis, dėl to prognozės apkarpytos. Tą patį matome ir pasaulinėse prognozėse. Pastarosios jau ne kartą sumažintos. Panašu, kad euro zonos prognozė ir bus mažesnė, negu buvo manoma anksčiau. Daug grėsmių ateina iš išorės“, – teigia J. Rojaka.

REKLAMA

Ekonomistė įvardija, kad Lietuvoje didžiausios išorinės grėsmės – padidėjęs nerimas euro zonoje ir pasaulyje, besivystančių šalių mažesniu augimas, Anglijos atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos tikimybė bei mažesnis verslų ir vartotojų pasitikėjimas.

Lietuvoje mažesni atlyginimai ir didesnė emigracija

Viena didžiausių problemų, kurias nustato TVF – nedarbo lygis. Eurostato duomenimis, vasario mėnesį Lietuvoje jis mažesnis nei vidutiniškai ES. Jaunimo nedarbo lygis taip pat mažiausias tarp Baltijos šalių. Tačiau tam įtakos turėjo ne tik darbo vietų kūrimas, bet ir emigracija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Latvija turi taip pat problemų su emigracija, bet ne tokių didelių kaip mes. Estija apskritai jų neturi. Ten jaunimas gerokai sėslesnis ir pasilieka, arba randa galimybę įsidarbinti Suomijoje ir grįžti. Mes turime sukurti tokias galimybes dirbti ir likti šalyje, kad žmonės norėtų pasilikti ir galėtų sau tai leisti. Pagrindinis emigracijos šaltinis yra ekonominis. Viena priežastis – žemas darbo užmokestis, kurį iš lėto naikinam ir artėjam prie Latvijos lygio. Nes kol kas rikiuotėje tarp Baltijos šalių mes vis dar paskutinėje vietoje, o Europos kontekste žemiau mūsų tik Rumunija ir Bulgarija“, – sako J. Rojaka.

REKLAMA

Anot jos, žiūrint į emigracijos rodiklius, mes pirmaujame.

„Europos kontekste kartais keičiamės ta vieta su Lenkija, bet užimam šiaip vieną stipriausių pozicijų. Manau, mielai tas pozicijas užleistume kam nors kitam, žiūrint į šį aspektą“, – tikisi ekonomistė.

P. Strautinsas informuoja, kad Latvijoje nedarbo problema didesnė nei Lietuvoje.

„Nors ekonomika ir lėtai auga, nedarbas Latvijoje didėja. Pagrindinė priežastis, eksporto suvaržymas į Rusiją. Jis paveikė tokius sektorius, kaip žuvies apdorojimą ir lengvąją pramonę. Tačiau prognozuojame, kad šiemet nedarbas pradės mažėti“, – viliasi ekonomistas.

REKLAMA

Nedarbo lygis euro zonoje vasario mėnesį sumažėjo iki 10,3 proc., o Lietuvoje – 8,9 proc.

Lėtas pasaulinis ekonomikos augimas kelia riziką

TVF vadovė Christine Lagardė neseniai perspėjo, jei ekonomikas atsigavimas ir toliau bus toks lėtas ir trapus, jis pakenks valstybių socialiniui ir politiniui gyvenimui.

„Mažesnis augimas palieka mažiau vietos klaidoms. Nuolatinis lėtas augimas turi gąsdinančių efektų, kurie savaime mažina potencialias gamybos apimtis ir kartu paklausą bei investicijas“, – sakė Mauricas Obstfeldas, TVF ekonomistas. J. Rojaka išskiria euro zonos priklausomumą nuo pinigų politikos, ir ekonomikos skatinimą per finansų rinkas.

REKLAMA
REKLAMA

„Praktiškai niekada to nebuvo per euro zonos gyvavimo laikotarpį ar apskritai pasaulyje. Mes gyvename tokiu išskirtiniu laikotarpiu, kad matyt be šitos pagalbos apie ekonominį augimą euro zonoje iš vis nebūtų galima šnekėti. Tuo pačiu tai leidžia Lietuvos ekonomikai atsispirti smarkiau. Pas mus visi procesai vyksta greičiau nei euro zonoje. Turim tą pranašumą dėl lankstumo ir dėl greičio, tai mums atrama ir geras startas užimti naujas pozicijas“, – mano ekonomistė.

P. Strautinso manymu, pasaulinės ekonomikos augimo tendencijos visada paveikia Baltijos šalis. Vis dėlto, jis teigia, kad dabartinės TVF prognozės rodo, jog didžiulio poveikio mūsų šalims neturėtų būti.

TVF prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,7 proc., o 2017 metais – 3,1 procento. Latvijai prognozuojamas atitinkamai 3,2 proc. ir 3,6 proc., Estijai – 2,2 proc. ir 2,8 proc.

Ekonomikos augimas euro zonoje šiemet turėtų siekti 1,5 proc., 2017 metais – 1,6 procento.

Ekonomikos augimas pasaulyje šiemet turėtų būti 3,2 proc, kitais metais 3,5 proc. Prognozės sumažintos 0,2 ir 0,1 proc. punktu.

Vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje turėtų būti 0,6 proc., o kitąmet – 1,9 proc., Latvijoje – atitinkamai 0,5 proc. ir 1,5 proc., Estijoje – 2 proc. ir 2,9 procento.

Nedarbo lygis šiemet Lietuvoje, TVF prognozėmis, turėtų siekti 8,6 proc., kitąmet – 8,5 proc. Latvijoje nedarbas šiemet sieks 9,5 proc., kitąmet – 9,1 proc., Estijoje – bus po 6,5 procento.

Lietuvos BVP pernai didėjo 1,6 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų