Seimas praėjusią savaitę dėl įsiteisėjusio nuosprendžio nusprendė pradėti apkaltos procesą V.Gapšiui ir kreipėsi į KT išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas.
Vadino „teisiniu nonsensu“
Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija laikosi pozicijos, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Pats V.Gapšys po balsavimo Seimo nutarimą dėl jo priesaikos vadino „teisiniu nonsensu“, tačiau sakė norintis, kad dėl to pasisakytų Konstitucinis Teismas.
Opozicija jau kreipėsi į KT
Seimo kanceliarijos Teisės departamento teigimu, KT yra konstatavęs, kad pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, atsiranda nuo priesaikos davimo, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.
Opozicijos atstovai šiuo klausimu atskirai jau yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar apkalta parlamentarams turi būti taikoma, jei jie nusikalto neidami pareigų. KT šį prašymą priėmė nagrinėti bendra tvarka, sprendimą žada šių metų antrą pusmetį.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V. Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
