Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė esą „nusivylęs“ tokiais pranešimais, kurie paskatino švedų valdžia pradėti svarstyti galimybes griežtinti galiojančius įstatymus.
Švedijos valdžia turi apsvarstyti, „ar pas mus galiojantys įstatymai yra pakankami ar būtini teisiniai pakeitimai“, „Bloomberg“ naujienų agentūra ketvirtadienį duotame interviu sakė ministras.
Pranešimus apie su „Nordea“ banku susijusius įtarimus jau nagrinėja Švedijos finansinės priežiūros tarnyba ir Mokesčių agentūra.
„Tai reiškia, kad mes galime ištirti, ar būta atvejų, kuomet nesilaikyta įstatymų“, – sakė P. Bolundas.
Pranešimai, kad „Nordea“ bankas gali būti susijęs su mokesčių vengimu, sukėlė tikrą šoką Skandinavijoje, kur korupcijos lygis yra itin žemas, o skaidrumo – itin didelis. Pats bankas nutraukė bet kokius ryšius su skandalo epicentre atsidūrusia Panamos teisininkų firma „Mossack Fonseca“ ir pažadėjo vengti „pilkų zonų“, susijusių su ofšorine buhalterija ir mokesčių vengimu.
Švedijos finansų tarnybos taip pat aiškinasi, ar su Panamos firma ryšių neturėjo ir kiti bankai – SEB, „Svenska Handelsbanken“ ir „Swedbank“.
Danijos finansų rinkos priežiūros tarnyba taip pat penktadienį paskelbė, kad bendradarbiaus su Švedijos kolegomis ir domėsis „Panamos popieriuose“ minimų bankų veikla.
Švedijos finansų rinkos reguliavimo tarnyba anksčiau šią savaitę iškvietė „Nordea“ atstovus pasiaiškinti, kodėl bankas minimas „Panamos popieriuose“. Banko atstovai sakė, kad 2009 metais buvo nustatytos griežtos taisyklės, draudžiančios naudotis fiktyviomis kompanijomis. Tačiau leidžiama naudotis ofšorinėmis struktūromis esant tam tikroms aplinkybėms „kaip teisiniu ir administraciniu instrumentu tam tikriems klientams, užsiimantiems itin sudėtingu tarptautiniu verslu“, pareiškė bankas.
Verta paminėti, kad pernai buvo nustatyta, jog „Nordea“ bankas pažeidė pinigų plovimo taisykles. Bankas buvo perspėtas it turėjo sumokėti maksimalią 6 mln. JA dolerių baudą.
