Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją.
„Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų. Jie šaudė iš minosvaidžių, granatsvaidžių ir didelio kalibro kulkosvaidžių“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.
„Apšaudymas vyko ir iš Armėnijos teritorijos, ir iš Armėnijos okupuoto Karabacho, – sakoma pareiškime. – Azerbaidžano armija atsakė ugnimi“.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas AFP sakė, kad „kovos sekmadienį ryte tęsėsi pietine (Kalnų Karabacho) fronto linijos kryptimi“.
„Azerbaidžaniečiai bando atakuoti, bet yra atremiami, – sakė jis. – Situacija įtempta, bet panikos nėra“.
Tuo tarpu Armėnijos remiama sukilėlių gynybos ministerija Kalnų Karabache paskelbė, kad „Azerbaidžanas sekmadienį ryte atnaujino jos pozicijų apšaudymą iš raketinės artilerijos ir tankų“.
Abipusiai kaltinimai
Šeštadienį per įnirtingus susirėmimus žuvo mažiausiai 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, be to, pranešta, kad žuvo du civiliai gyventojai. Abi šalys kaltino viena kitą atakavimu iš už fronto linijos, panaudojant sunkiuosius ginklus.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas šiuos susirėmimus pavadino „didžiausio masto karo veiksmais“ nuo 1994 metų, kai paliaubomis baigėsi karas, per kurį Armėnijos remiami kovotojai atplėšė tą teritoriją nuo Azerbaidžano.
Azerbaidžanas sakė, kad vienas jo sraigtasparnis buvo numuštas, kai jo pajėgos užėmė kelias strategines aukštumas ir kaimą armėnų kontroliuojamoje teritorijoje, bet Jerevanas neigė, kad Baku įvykdė kokius nors puolimus.
Ir Rusija, ir Vakarai kreipėsi į abi šalis su raginimais demonstruoti santūrumą. Svarbus regiono politikos veiksnys, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino „tuojau pat nutraukti ugnį“.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) prisidėdamas prie Rusijos taip pat paragino tuojau pat nutraukti ugnį.
„Raginame šalis demonstruoti santūrumą, vengti tolesnio eskalavimo ir griežtai laikytis ugnies nutraukimo“, – sakoma J.Kerry pareiškime.
„Ši nestabili situacija ... demonstruoja, kodėl šalys privalo tuojau pat pradėti derybas, remiant ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Minsko grupės pirmininkams, dėl visapusiško konflikto sureguliavimo, – sakoma pareiškime. – Mes kartojame, kad nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pažadėjo „iki galo“ remti Ankaros sąjungininką Azerbaidžaną.
„Mes meldžiamės, kad mūsų broliai azerbaidžaniečiai laimėtų šiuos susirėmimus su mažiausiais nuostoliais“, – sakė R.T.Erdohanas azerbaidžaniečių reporteriui, lankydamasis Jungtinėse Valstijose. Jo žodžius sekmadienį citavo prezidentūra.
„Mes remsime Azerbaidžaną iki galo“, – pridūrė R.T.Erdohanas.
Jis taip pat kritikavo tai, kad Prancūzijos, Rusijos ir JAV pirmininkaujama Minsko grupė, kuri vadovauja ESBO pastangoms siekti taikos, ilgą laiką nesugeba išspręsti šio konflikto.
„Su tokiais incidentais susiduriame todėl, kad Minsko grupė nepakankamai vertino situaciją, – sakė R.T.Erdoganas. – Jeigu Minsko grupė dėl to būtų žengusi teisingus ir ryžtingus žingsnius, tokių incidentų nebūtų buvę. Tačiau Minsko grupės silpnybės, deja, nuvedė situaciją prie šio taško“.
Turkija, kuri yra glaudžiai susijusi su Azerbaidžanu kultūriniais ir lingvistiniais ryšiais, yra svarbi Baku sąjungininkė.
Sutriuškins bet kokį puolimą
Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.
Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet šeštadienio epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos praeityje yra viršijusios visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino atsiimti Kalnų Karabachą jėga, jei derybos neduos rezultatų.
Maskvos remiama Armėnija sako, kad galėtų sutriuškinti bet kokį puolimą.
Praėjusį kartą įtampa buvo smarkiai padidėjusi 2014 metų lapkritį, kai Azerbaidžanas numušė Armėnijos kariškių sraigtasparnį.
