Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tuo savo reemigracijos politikos neturėtume grįsti.
„Deja, šiais laikais jau niekas negali jaustis visiškai saugus, nes sienos yra atviros. Galbūt, kai kurios valstybės nėra tas taikinys į kurį gali nukrypti teroristų žvilgsnis ir Lietuva šia prasme yra patrauklesnėje padėtyje. Vis dėlto manau ,kad pirmiau vis tiek bus ieškoma galimybių tą saugumą užsitikrinti tose šalyse, į kurias buvo emigruojama“, – mano ekonomistas.
Lietuviams užsienyje išpuoliai tampa kasdienybe
Londone gyvenanti Gintarė pasakoja, kad po pastarųjų teroristinių išpuolių, Londone kartas nuo karto jaučiama įtampa. Ypač baimė buvo kilusi 2015 metais liepos mėnesį, kuomet suėjo 10 metų po 2005 metų sprogimų.
„Savaitę prieš, Londono centre vyko policijos treniruotės. Mokėsi kaip evakuoti žmones, padėti sužeistiesiems. Tai gąsdino ir jautėsi žmonių susijaudinimas. Tačiau kuo ilgiau pragyveni čia, tuo labiau pripranti prie grėsmės, pasidarai kažkiek abejingas tam“, – pasakoja Gintarė.
Pasak jos, tai yra dalis to miesto, kurią sutinki prisiimti nusprendęs ten apsigyventi.
„Statistikos šokiruoja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvos sustabdyti kokie 8 išpuoliai Londone, kurie galėjo būti siaubingi. Jei kalbant apie terorizmą, Lietuvoje būtų saugiau, tačiau žiūrint apskritai į nusikaltimus – grėsmė panaši. Manau, kai pasirenki gyventi tokiame mieste kaip Londonas, Niujorkas ar Paryžius, tu galvoji ne apie saugumo faktorių“, – įvertina Gintarė.
Taip pat Londone gyvenanti Lina situaciją vertina panašiai. Nors ir neramu, tačiau minčių dėl to grįžti nekyla.
„Bent jau mano pažįstamų rate visi vadovaujasi logika, kad patekti į tokią ataką tikimybė yra labai maža. Turint omenyje, kiek Lietuvoje girtų sukeliamų avarijų, aš labiau bijau dėl savo gyvybės ten nei gyvendama Londone. Be to, teroristų tikslas yra žmones gąsdinti, todėl reikia jiems nepasiduoti“, – tikina Lina.
Ji taip pat prideda, kad net padidėjusios algos nesustabdytų emigruoti tų, kurie išvažiuoja ne uždarbiauti, o kurti gyvenimo, nes Lietuva – mažų galimybių šalis.
Dar vienas kraštietis gyvenantis Londone pasakoja, kad kiekvieną dieną važiuodamas į darbą metro pastebi įtartinus žmones, tačiau bando savo mintis nukreipti kitur.
„Pavyzdžiui, vieną kartą šalia manęs sėdėjo žmogus, kuris skaitė garsiai maldų knygą, vis iškeldavo ją į orą, pabučiuodavo ir toliau tai kartodavo. Yra buvę, kad sėdi ir garsiai šnibžda poterius apsikrovę didelėmis rankinėmis. Man apskritai per daug šurmulio, grūsčių, užterštumo čia, dėl to norisi į Lietuvą dar grįžti kuo greičiau“, – nuomone dalinasi Paulius.
Anot jo, nors ir būtų galima kraustytis į Anglijos užmiestį ar kaimą, ten jaustumeis vienišas ir niekada nebūsi savas. Tokiu atveju jau geriau važiuoti į Lietuvą, nes ten vis tiek jaučiamasi kaip namuose.
Belgijoje iki šiol jaučiama įtampa. Ten gyvenantis Martynas pastebi, kad Briuselio traukinių ar metro stotyse dažnai kyla įvairios gąsdinančios mintys, tačiau tai nepaskatina grįžti į Lietuvą.
Grįžti skatintų ekonominis saugumas
Ekonomistas G. Nausėda pabrėžia, kad saugumo ieškantys žmonės, pirmiausia bandytų užsitikrinti saugumą tose valstybėse į kurias emigravo. Tikėtina, kad imtų migruoti iš didesnių miestų į mažesnius arba būtų atsargesni masinio susibūrimo vietose.
„Pagrindinė priežastis, kodėl mūsų žmonės nenori būti čia, Lietuvoje, ir renkasi Vakarus yra ta, kad vis dėlto ekonomiškai atlyginimų ir pajamų dydis ten keletą kartų didesnis. Vargu, ar vien tik saugumo aspekto pakaktų jiems ryžtis grįžti į aplinką, kurioje jie nesijaučia saugūs ekonomiškai. Dauguma negali tikėtis tokio pajamų lygio ar apskritai, kai kurie iš jų negali tikėtis rasti jokio darbo. Saugumo aspektas jei ir paveiktų vieną ar kitą žmogų, statistinio pakitimo neįvyktų“, – komentuoja G. Nausėda.
