„Mes sugebėjome parduoti daugiau kaip tris ketvirtadalius Baltijos šalių kryptimi pasiūlyto gamtinių dujų kiekio, gauti papildomo pelno ir vertingos patirties“, - pranešime spaudai sakė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.
Pasak aukciono organizatorės „Gazprom export“ generalinės direktorės Jelenos Burmistrovos, jo rezultatai patvirtino šio prekybos įrankio perspektyvumą ir tai, kad naudojantis juo, galima dirbti ir Baltijos šalių rinkose.
„Mes patenkinti šio aukciono rezultatais ir naudosime šį prekybos modelį ir kitose Europos rinkose“, - pranešime tvirtino J.Burmistrova.
„Gazprom“ aukcione kovo 15-17 dienomis Lietuvai siūlyta įsigyti iki 476,6 mln. kubų dujų. 20 pirkimo dalių (lotų) po 57,7 tūkst. kubų dujų per parą siūlyta antrajam ketvirčiui (iš viso 106 mln. kubų), dar 20 dalių – trečiajam, 50 dalių – ketvirtajam ketvirčiui (apie 265 mln. kubų). Be to, buvo siūloma 16 dalių po 5,2507 mln. kubų dujų tiekimui į Inčukalnio saugyklą.
„Gazprom“ pranešė, kad aukcione parduota 80 pirkimo dalių iš 106-ių, tačiau nedetalizavo, kurių.
Dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“ ketvirtadienį pranešė „Gazprom“ aukcione nusipirkusios nedaug dujų už konkurencingą kainą - pasak „Haupo“ atstovo, ji buvo net mažesnė nei tikėtasi. Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ BNS penktadienį pranešė įsigijusi dalį ketvirtajam ketvirčiui reikalingą dujų.
Pagal aukciono sąlygas jo dalyviai negali skelbti nei įsigytų kiekių, nei dujų kainos.
Lietuva šiemet daugiau nei pusę jai reikalingų dujų pirks iš Norvegijos „Statoil“ - apie 1,35 mlrd. kubų, o likusią dalį - apie 0,7 mlrd. kubų - ji turėtų įsigyti iš „Gazprom“ ar kitų tiekėjų. LDT ir „Achema“ „Statoil“ dujas perka iki spalio mėnesio, todėl papildomų dujų joms reikės tik ketvirtąjį ketvirtį. Be to, LDT šiemet per 200 mln. kubų dujų likutį įsigys iš „Gazprom“ pagal 2015 metais pasibaigusią sutartį.
Iš „Statoil“ Lietuvos perkamos dujos šiemet yra maždaug penktadaliu pigesnės nei „Gazprom“, kuris šiemet Lietuvai pasiūlė maždaug 15-20 proc. brangesnių dujų. LDT ir „Achema“ su Norvegijos koncernu pasirašė trumpalaikes sutartis, kurios galioja iki šių metų spalio, o valstybės kontroliuojama „Litgas“ turi ilgalaikę sutartį - iki 2024 metų.
