„Ministerijai pavesta ruošti visą teisinę eigą, kaip įtraukti skiepus į skiepų kalendorių. Pirmiausia ekspertai turi nuspręsti, kokios amžiaus grupės bus skiepijamos ir kiek kartų. Valstybinė ligonių kasa pateikė informaciją, kad nuo meningokokinės B infekcijos skiepai metams kainuotų apie 8 mln. eurų skiepijant vieną amžiaus grupę. Kokia ta amžiaus grupė, nuspręs nepriklausomi ekspertai. Tai turėtų paaiškėti po savaitės-dviejų“, - kalba D. Razmuvienė, pati pridurdama, kad šiuos skiepus būtinai reikėtų įtraukti į skiepijimo kalendorių, nes dabar už skiepus turi mokėti patys tėveliai.
Ši infekcija, kaip teigia pašnekovė, tapo rezonansine, kai nuo meningokokinės infekcijos kovo pradžioje Pabradėje mirė dvi mergaitės, tačiau tokių atvejų, pastebi specialistė, Lietuvoje būna kasmet.
„Kasmet Lietuvoje meningokokine B infekcija serga iki 80 asmenų ir 10 proc. iš jų miršta. Taip jau yra – meningokokas B mėgsta šaltą klimatą – šaltuoju metų laiku sergančiųjų skaičius didėja. Statistiškai žiūrint į pirmuosius šių metų mėnesius, nėra nieko išskirtinio – nepadaugėjo nei sergančiųjų, nei mirčių skaičius“, - kalba pašnekovė.
Sunku atpažinti
Taip pat žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kuomet Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dvimetei nebuvo laiku diagnozuotas meningokokinė infekcija. D. Razmuvienė nurodė, kad medikas dėl to nekaltas, nes pradiniai meningokoko B simptomai yra kaip peršalimo.
„Medikas neturi jokių priemonių, kad pasakytų, kad vaikui jau prasidėjo meningokokinė infekcija, tokių ir tyrimų nėra. Kai vaikui atsiranda bėrimas, kas yra tolesnis ligos etapas, tada sustabdyti infekcijos plitimą jau yra labai sudėtinga - todėl ir įvyksta tie staigūs mirties atvejai“, - sako specialistė.
Pasak jos, meningokokinė B infekcija pasižymi aukšta temperatūra, kuri sunkiai nusimuša, vangumu, pykinimu, vėmimu, nesiorientavimas aplinkoj, įsitempusiu sprandu, gali skaudėti pilvą, taip pat turi specifinį bėrimą– kaip adatos dūrio kraujosruvos, atsirandančios šaunų, blauzdų, sėdmenų srityje.
D. Razmuvienė nurodė, kad moksliškai iki šiol sunku paaiškinti, kodėl ta infekcija gali taip žaibiškai pažeisti žmogų ir jis gali numirti per parą ar dvi.
Užsikrėtimas
Pašnekovė sako, kad žiemos metu sergamumas šia liga padidėja, nes yra gripo sezonas, kvėpavimo takų gleivinės yra pažeistos ir, jeigu žmogus yra infekcijos nešiotojas, galima užsikrėsti per pažeistą gleivinę ar oro lašeliniu keliu, jeigu nesilaikoma asmens higienos reikalavimų:
„Jei nėra vėdinimo, nėra drėgno valymo, jeigu bučiuojamės pasisveikindami, kaip dabar daro jaunimas - meningokoką galima perduoti per seiles bučinio metu, geriant iš vieno butelio, kalbant ar kosint. Galima užsikrėsti labai artimo kontakto metu“, - kalba D. Razmuvienė.
Specifinė profilaktikos priemonė nuo šios klastingos infekcijos, pažymi pašnekovė, yra skiepai, kurių veiksmingumas, jos teigimu, siekia 95-98 proc. Nespecifinės profilaktikos priemonės – asmeninės higienos laikymasis.
D. Razmuvienė pažymi, kad, jeigu bus nutarta šiuos skiepus įtraukti į skiepų kalendorių ir atsirastų tam pinigų nedelsiant, , ši vakcina Lietuvą pasiektų tik po metų. Nuo tada tėveliams, norintiems paskiepyti vaikus, nebereikėtų už tai mokėti apie 100 eurų.
Pašnekovė pažymi, kad šiuo metu Europoje tik vienintelė Jungtinė Karalystė skiepus nuo meningokokinės infekcijos įvedusi į skiepų kalendorių.
D. Razmuvienės duomenimis, 2015 metais meningokokine infekcija Lietuvoje susirgo 74 asmenys, 2014 metais – 71, 2013 – 89, 2012 – 83, 2011 – 80 asmenų. Didžiausias susirgusiųjų skaičius, pažymi ji, yra tarp vaikų iki ketverių metų, tačiau sirgo ir vyresni nei 30 metų asmenys.
Pasak jos, 2015 metais nuo šios infekcijos mirė 7 žmonės, 2014 – 5, 2013 – 11, 2012 – 9 , 2011- 7 žmonės. Didžiausiais mirusiųjų skaičius yra tarp vaikų iki ketverių metų.
Šiais metais užfiksuotos 4 mirtys ir 27 meningokokinės infekcijos atvejai.
D. Razmuvienė sako, kad šie skaičiai yra panašūs kaip ir kitų Europos šalių.
