Rezultatai. Respublikonų gretose Trumpas laimėjo keturiose valstijose, iš kurių reikšmingiausia - Florida, mat nugalėtojui tenka visi 99 šios valstijos delegatai. Tiesa, kaip ir prognozuota, jis patyrė nesėkmę Ohajuje, kur lygiai taip pat visi delegatai atiteko šios valstijos gubernatoriui Johnui Kasichui. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad po šio vakaro Trumpo delegatų skaičius sieks 621, Tedo Cruzo - 395, iš kovos pasitraukusio Marco Rubio - 168, Johno Kasicho - 138. Norint laimėti nominaciją, kandidatui reikia surinkti 1237 delegatus.
Tuo metu demokratų gretose H.Clinton nušlavė Barnie Sandersą visose penkiose valstijose, nors prieš balsavimą kairiųjų pažiūrų politikas tikėjosi iškovoti pergales bent dvejose iš jų. Clinton pranašumas, pridėjus superdelegatus, dabar yra triuškinantis: 1561 prieš 800. Tiesa, nominacijai reikia 2383 delegatų, bet tai nesudarys problemų.
Trumpas įniršis pradeda ir laimi. Energinga Trumpo kampanija užgožė faktą, kad, jei būtų išrinktas, verslininkas taptų vyriausiu kada nors išrinktu JAV prezidentu – birželio viduryje jis švęs 70-metį. Kol kas tai netapo kliūtimi skinant laurus respublikonų lenktynėse: Trumpas sėkmingai sutelkė nusivylusius ir permainų trokštančius rinkėjus, ypač tuos, kurie teigia esą „pikti“ ant valdžios Vašingtone. Trumpui nekliudo faktas, kad jis atvirai tyčiojasi iš moterų, o sulaukęs kukluksklano –organizacijos, remiančios baltųjų rasinės viršenybės prieš juodaodžius idėją – palaikymo, tiesioginiame eteryje teigia nežinąs, kas tai yra. Oponentai daro viską, kad jį sulaikytų – pastarosiomis dienomis televizijų eteryje kasdien buvo leidžiamos mažiausiai 365 prieš Trumpą nukreiptos reklamos, ypač Floridoje, - bet tai neduoda rezultatų (Floridoje jis gavo 47 proc. balsų).
Bet kokį puolimą Trumpo rėmėjai traktuoja kaip puolimą ne prieš kandidatą, o prieš juos pačius – rinkėjus, norinčius kitokio, atvirai kalbančio, politkorektiškumo atsisakančio kandidato. Be to, verslininko susitikimai su rinkėjais, sutraukiantys tūkstančius žmonių, vis dažniau virsta smurto proveržiais, dėl kurių jau teko atidėti renginį Čikagoje. Tiesa, Trumpo akyse po pergalės antradienio naktį matėsi nuovargio žymės, o kova dar anaiptol nebaigta – Respublikonai išsidalins dar maždaug tiek pat delegatų, kiek iki šiol. Todėl Cruzo teiginiai, kad mažėjant kandidatų skaičiui jis taptų vienintele realia alternatyva, nėra nepagrįsti.
Respublikono Marco Rubio fiasko. Jaunas, charizmatiškas, turintis kubietiško kraujo, todėl artimas šaknų Lotynų Amerikoje turintiems rinkėjams – atrodė, jog Rubio žvaigždė šiuose rinkimuose švies iki pat pabaigos. Visgi Senatoriaus kampanija patyrė visišką fiasko ir šiąnakt buvo suspenduota, nes Trumpas sutriuškino Rubio net jo gimtojoje Floridos valstijoje. Rubio žygį Baltųjų Rūmų link sužlugdė du rinkimų kampanijos epizodai: visų pirma, debatai vasario pradžioje, kuriose Senatorius lyg užsikirtusi plokštelė kartojo mintinai išmokta frazę apie Barracko Obamos nuvarytą Ameriką; antra, prieš kelias savaites prasidėjusi patyčių kampanija prieš Trumpą: Rubio šaipėsi, kad milijardieriaus delnai maži, o kelnės debatų metu tampa šlapios. Tokia patyčių tirada iš solidaus įvaizdžio politiko lūpų sužlugdė jį patį – vėliau Rubio pripažino, kad tai buvo klaida, dėl kurios gėdijosi ir jo vaikai. Kitos išeities kaip tik suspenduoti kampaniją Rubio neturėjo: sakoma, kad kandidatas dalyvauja rinkimuose ne tol, kol tą leidžia politinės aplinkybės, o tol, kol turi pinigų tą daryti. Po pralaimėjimo Floridoje rėmėjai nuo Rubio nusisuko.
Tylusis Kasichas. Ohajo gubernatoriaus pergalė namų valstijoje suteikė šiam politikui tiek dėmesio, kiek jis nėra turėjęs per visą kampaniją iki šiol: tai iliustratyvu debatuose, kuriuose Kasichui neretai tekdavo tylėti kone 20 min ir iš šono stebėti kitų pretendentų pjautynes. Dabar gubernatorius ne tik laimėjo, bet ir išstūmė iš tolesnės kovos Rubio, su kuriuo konkuravo dėl elitui priimtiniausio kandidato statuso.
Svarbiausi Respublikonų sprendimai – nenuspėjamame Konvente. Nepaisant Trumpo lyderystės, vis dar tikėtinas scenarijus, kad nei vienas Respublikonų kandidatas nesurinks pusės reikalingų delegatų, kurie liepos viduryje susirinks Klyvlende ir nuspręs, kas taps partijos atstovu nacionaliniuose rinkimuose. Iš esmės tiek Cruzo, tiek Kasicho kampanijos tebėra gyvos viltimi, jog Konventas taps chaotišku ir neprognozuojamu, todėl jame atsiras galimybių sustabdyti Trumpą, net jei šis delegatų skaičiuoklėse įtikinamai pirmaus. Tą lemia kelios aplinkybės:
- Jei Konvente nei vienas kandidatas neturės delegatų daugumos, pirmojo delegatų balsavimo metu nominantas nebus patvirtintas. Čia ir prasidės įdomumas: jei pirmo balsavimo metu 95 proc. delegatų yra teisiškai įpareigoti balsuoti už tą kandidatą, už kurį pasisakė juos delegavusi valstija, tai antro balsavimo Konvente metu net 57 proc. delegatų taps laisvi – galės balsuoti taip, kaip geidžia jų širdis. Jei prireiks trečio balsavimo, laisva valia spręs jau 81 proc. delegatų. Tam yra ir istorinių precedentų: 1952 m. Dwightas D. Eisenhoweris buvo išrinktas respublikonų atstovu, nors pirminiuose rinkimuose gavo mažiau balsų nei Robertas Taftas.
- Todėl šiuo metu vyksta ne tik pagrindinė, bet ir „šešėlinė“ rinkimų kampanija: respublikonų pretendentai kaunasi dėl konkrečių žmonių, kurie iš kiekvienos valstijos bus siunčiami į Konventą. Didžiąją dalį delegatų – apie 80 proc. – išrenka valstijų partijų lyderiai, likusius pasirenka patys valstijas laimėję pretendentai. Todėl tiek Cruzas, kuris vien tam turi pasamdęs šešis gerai apmokamus specialistus, tiek Trumpas, tiek Kasichas šiuo metu intensyviai dirba tam, kad pasirinkti žmonės chaotiško Konvento metu galiausiai pereitų į jų pusę. Istorinis precedentas – Pensilvanijos valstija 1980 m. Joje daugiausiai balsų rinko George‘as Bushas, bet net 50 iš 77 delegatų Konvente balsavo už galutinį laimėtoją Ronaldą Reaganą.
- Neverta pamiršti ir to, kad Rubio, kuris suspendavo kampaniją, jau turi iškovojęs 168 delegatus. Už ką balsuos šie delegatai, jei Rubio Konvente nebus kandidatas? Praktiškai yra dvi galimybės: pirma, Rubio delegatai taps laisvi: jų kandidatas nedalyvauja rinkimuose, tad jie gali balsuoti laisvai pasirinkdami alternatyvą – Rubio gali jiems nebent patarti. Natūralu, kad šie žmonės taps visų likusių pretendentų taikiniu; antra, Rubio dar gali sugrįžti į kovą prieš pat Konventą, nes kampanija yra tik suspenduota, bei tapti svarbiu žaidėju, jei nei vienas kandidatas neturės daugumos;
- Įdomu tai, kad daugeliu atvejų teisiškai procesas nėra reglamentuotas, t.y. kandidatai gali bandyti įtikinti delegatus ne vien savo idėjomis, bet ir, pvz., pažadais apmokėti tolimą kelionę į Konventą.
- Būtent toks Konventas, kai joks kandidatas neturi delegatų daugumos ir viskas vyksta nenuspėjamai, yra didžiausia anti -Trumpo idėjos šalininkų viltis, nes nei Cruzas, nei juo labiau Kasichas neturi aiškaus kelio patys surinkti daugiau nei pusę reikalingų delegatų.
Mažai intrigų Demokratų pusėje. Jei Respublikonų partijoje nesiliauja intrigos, tai demokratų gretose situacija daug labiau nuspėjama. Clinton po šios nakties turi daugiau nei 300 delegatų pranašumą prieš Sandersą, o pridėjus prie to superdelegatus – partijos elitą, kurie taip pat balsuos Konvente, bet nėra susieti su išankstiniais rezultatais ir nutaria patys – skirtumas išauga iki stulbinančių 761 delegato. Atsižvelgiant į faktą, kad visos demokratų valstijos delegatus dalijasi proporciniu principu (kaip ir minėta, dalis respublikonų valstijų visus delegatus priskiria vienam daugiausiai balsų surinkusiam kandidatui), Sandersas neturi vilčių ją aplenkti. Tą tik patvirtino pralaimėjimai Ohajuje, Ilinojuje ir Misūryje, kur Sandersas neslėpė bandysiąs sutelkti sau palankių ekonominiu vystymųsi nepatenkintų baltaodžių rinkėjų dalį. Tiesa, tai nereiškia, kad kampanija baigiasi: Sandersas ją tęs, bet turėdamas tikslą ne tapti kandidatu, o veikiau paveikti Clinton politines pozicijas ir priversti ją ideologinėje skalėje „pasistumti“ labiau į kairę.
Konflikto tarp šių politikų nėra: tiek daugelis Clinton, tiek Sanderso rinkėjų tikina, kad galiausiai rems Demokratų partijos atstovą, net jei juo taps ne jų favoritas. Todėl vidinis demokratų susitaikymas prieš nacionalinius rinkimus nebus problema – priešingai nei respublikonams, kurių nemaža dalis viešai teigia balsuosiantys už demokratą, jei kandidatu bus patvirtintas Trumpas.
----------
Linas Kojala yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas.
