„Mes ieškome tokios gyvybės, kuri būtų panaši į žemišką – tai yra vandens pagrindu, – laidoje „Aktualioji valanda“ sakė D. Narbutis. – Pats geriausias įrodymas, kad vyksta biologiniai procesai, būtų uolienoje aptikus aminorūgščių arba cukrų, o tai padaryti nėra paprasta.“
Mokslininkas priminė, kad pernai amerikiečių NASA parodė Marse atliktų nuotraukų, kuriose rastos išgraužos nuo kalnų buvo susietos su vandeniu.
„Tik jis nėra tokio pavidalo kaip pas mus – tai yra hidratuotos druskos, kurios kaip ir ledas – sušalęs“, – palygino D. Narbutis. Jo aiškinimu, jeigu Marse ir buvo gyvybės užuomazgų, tai tik jo jaunystėje – per pirmąjį milijardą metų po planetos susiformavimo. Gyvybės reliktai Marse padėtų suprasti, kaip gyvybė susiformavo pačioje Žemėje, mat iš likusių pėdsakų Marse galima aiškintis Žemės praeitį.
„Gyvybės kilmės Žemėje klausimas iki šiol nėra iki galo atsakytas, nes pačioje Žemėje dėl tektoninių plokščių judėjimo visos uolienos persimaišo ir senesnių negu 3 mlrd. metų uolienų aptikti labai sunku. Tuo tarpu Marse mes tai puikiausiai galime padaryti“, – teigė mokslininkas. Pirmadienio rytą iš Kazachstano Baikonuro kosmodromo paleistas „ExoMars“ zondas raudonąją planetą turėtų pasiekti spalio mėnesį. Iki „ExoMars“ misijos, iš Žemės Marso link jau buvo pasiųsta daugiau kaip 40 palydovų, nors ne visi jie pasiekė tikslą.
