REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas.

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių. Aš vertinu per tą prizmę, kad šiuo metu nei viena iš valstybių nesudaro daugiau kaip dešimtadalio mūsų eksporto rinkos. Taigi turime idealiai geografiškai diversifikuotą eksporto struktūrą. Todėl, jei ateityje nutiktų taip, kad viena ar kita mūsų eksporto partnerė patirtų didelių ekonominių problemų, tai nebūtų veiksnys, kuris destabilizuotų Lietuvos ekonominę padėtį“, – tv3.lt portalui komentuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

REKLAMA

Šansų poziciją atsiimti – nedaug

Praeitais metais pamatėme, kad vienai rinkai užsidarius Lietuvos gamintojai pradėjo ieškoti kitų rinkų, tad tai paskatino plėtrą į Europos Sąjungą (ES) ir ne tik. Ekonomisto manymu, nors ir pasitaiko vienkartinių vienos ar kitos šalies šoktelėjimų eksporte, 2016 metais Rusija neturi didžiulių šansų sugrįžti į pirmos vietos poziciją.

„Ilgalaikė tendencija yra nuosekli nuo 2014 metų antrosios pusės, kuomet buvo įvestos sakcijos Rusijai ir prasidėjo Rusijos ekonomikos krizė. Rusijos eksporto dalis smarkiai mažėjo, tad buvo tik laiko klausimas, kada ji praras savo pirmą poziciją. Manėme, kad tai trečią ar ketvirtą vietą. Abejoju ar tom lietuviškom prekėm, kurioms galioja sankcijos, jos būtų šiemet panaikintos. Taip pat reeksportuojamos prekės, kurių nepalietė sankcijos, negali būti vežamos dėl nusilpusios rublio ir silpno Rusijos perkamojo pajėgumo. Visa tai įvertinus, perspektyva eksportuoti į Rusiją yra aptemusi. Tai ne mėnesio ir net ne pusmečio, o artimiausių kelerių metų tendencija“, – situaciją įvertina G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pramoninkų konfederacijos užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas, kad silpna grandis ne tik eksportas į Rusiją, bet ir į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Vien lietuviškų prekių eksportas į Rusiją praeitais metais krito 50 proc., t.y. gamintojai neteko 295 mln. eurų. Tačiau vis dėlto, bendras eksportas augo 3 proc.

„Viena iš priežasčių dėl sumenkusio eksportavimo – sankcijos. Kitas dalykas – ekonominė situacija. Vartojimas Rusijos rinkoje smarkiai krenta, nuosmukis šiuo metu dviženklis. Atlyginimai mažėja, nedarbas auga, kainos auga – stipriai renka vartotojų perkamoji galia. Taip pat ir Rusijos rublis stipriai nusirito euro atžvilgiu. Mūsų produkcija Rusijos rinkoje tampa santykinai brangesnė, konkuruoti su vietiniais gamintojais tampa sunkiau. Kitas dalykas – vėluojantys atsiskaitymai, kurie susiję su mūsų partnerių finansine situacija. Pakankamai daug kompleksinių priežasčių kodėl mes matome tą nuosmukį ir kodėl Rusijos svarba mūsų eksportui šiek tiek mažesnė nei prieš porą metų“, – pasakoja A. Izgorodinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo manymu, dėl esamos ekonominės situacijos, sunku būtų šiemet išvysti proveržį į Rusiją. Šiais metais Rusijai vis dar prognozuojama recesija, o prognozuojamas naftos kainų augimas bus laipsniškas.

„Nebus lengva grįžti į Rusijos rinką. Pati Rusija nemažai investavo į savo pramonę, vykdo importo mažinimo politiką“, – sako A. Izgorodinas.

Pagal importą, Rusija vis dar viena pirmaujančių šalių. Taip susiklostė dėl žaliavų importo – energetikos, kuro.

Smukęs zlotas nesustabdė eksporto į Lenkiją

Nors smuko ne vien rublis, o ir kaimynės Lenkijos zlotas, eksportui įtakos tai neturėjo. Ekonomisto manymu, tam įtakos turėjo Lenkijos ekonomikos augimas.

REKLAMA

„Lenkijos ekonomikos rinkos imlumas didėja, tame tarpe ir lietuviškoms prekėms ir valiutų rinkos pokyčiams ši tendencija sutrukdyti“, – sako G. Nausėda.

Taip pat prideda, kad lietuviai vykstantys į Lenkiją nebūtinai perka būtent tas prekes, kurias lietuviai eksportuoja į šią šalį.

„Eksportuojamos prekės yra pramoninės prekės, kurios nebūtinai tiesiogiai eina į Lenkijos vartojimo rinką. Mūsų žmonės važiuoja pirkti prekių galutinio vartojimo reikmėms, kurios pigesnės dėl PVM skirtumo ir nusilpusio zloto“, – paaiškina ekonomistas.

Praėjusiais metais Rusijai teko 13,7 proc. Lietuvos eksporto dalies, Latvijai - 9,8 proc., Lenkijai - 9,7 proc., Vokietijai - 7,8 proc.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų