„Gervės, daugelis to ir nežino, yra pirmosios, kurios sugrįžta. Šiemet jos parskrido pirmosiomis vasario dienomis. Jei būna šalta žiema, grįžta tik kovą. Šiais metais ir vieversiai, ir pempės grįžo vėliau nei gervės“, - pasakoja Selemonas Paltanavičius.
Ilgaamžiai, net iki 30 metų laisvėje išgyvenantys gigantiški paukščiai, kitaip nei dauguma sparnuočių, išraiškingu šokiu potencialaus partnerio nevilioja, o tiesiog rodo jam palankumą, mat savo porą gervės suranda dar prieš parskrisdamos į perėjimo vietas. Ir su savo antrąją pusę ilgakojai dažniausiai lieka visam gyvenimui. Neveltui kai kuriose šalyse gervės yra laikomos tikros meilės ir ištikimybės simboliu.
„Tai nebūtinai gali būti pavasarį. Yra hipotezių, kad ir rudenį, kai gervės būriuojasi, jau nusižiūri partnerį. Jie grįžta jau į veisimosi vietas poromis. Ir kartu būna jei ne visa gyvenimą, tai ilgą laiką“, - sako ornitologas Liutauras Raudonikis.
Suaugusios gervės išties įspūdingo stoto – patinėlių kūnas neskaitant ilgų laibų kojų išauga net iki 70 centimetrų aukščio - jie gali sverti iki 7 kilogramų. Ne mažiau išraiškingas ir gervės balsas – sodrus, primenantis trimito garsą.Toks klegėjimas girdimas net už keletos kilometrų.
Deja, šie paukščiai - vis dar Raudonojoje knygoje. Jų populiacija šalyje buvo gerokai sumažėjusi dėl melioracijos, nusausintų pelkių. Taip pat ir dėl jų medžioklės Šiaurės Afrikoje, kur gervės leisdavo žiemas. Visgi sparnuočių įpročiai pasikeitė. Šiuo metu jos žiemoja vos 1000 kilometrų nuo gimtinės. Gervių Lietuvoje ir vėl pradėjo daugėti.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
