Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeris Halvorsenas sako, kad nuo šiol vyks glaudesnis bendradarbiavimas tarp Norvegijos ir savo piliečio vaiko interesais besirūpinančio vaiko šalies.
„Bus lengviau rasti sprendimą vaiko kilmės šalyje, pavyzdžiui, dėl lietuvio vaiko, gyvenančio Norvegijoje. Tarkime, šeimoje kyla problemų ir vaiko teisių apsaugos tarnyba nori tuo pasidomėti, ji tai gali padaryti per naują centrinį padalinį, kuris užtikrins adekvačią dvišalę komunikaciją tarp institucijų abejose šalyse. Taip pat jurisdikcija, kalbant teisiniais terminiais, vaiko teisų apsaugos bylose galės būti perkelta į kitą šalį, tai anksčiau nebuvo įmanoma“, – Lietuvos televizijai sakė ambasadorius.
Norvegija ratifikavo ilgai lauktą 1996 metų Hagos konvenciją, pagal kurią, sprendžiant nuo šeimos atribotų vaikų tolesnės globos klausimus, pirmenybė bus teikiama vaiko gimtinei.
Lietuvos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Janas Maciejevskis sako, kad konvencijai įsigaliojus bendradarbiavimas su Norvegijos karalyste turėtų būti glaudesnis, tačiau dabartiniams ginčams dėl paimtų lietuvių vaikų įtakos gali neturėti.
„Kadangi neturime oficialaus patvirtinimo dėl išlygų konvencijos atžvilgiu, kol kas negalime tiksliai pasakyti, bet greičiausia ji bus taikoma tik į ateitį“, – Lietuvos televizijai sakė Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas.
Hagos konvencija Norvegijoje įsigalios nuo liepos 1-osios.
Pernai didelį rezonansą sukėlė Norvegijos Miorės ir Rumsdalio apskrities komisijos sprendimas atimti motinystės teises iš lietuvės, savo vaiką mėginusios slapta parvežti į Lietuvą.
Tuomet Norvegija rėmėsi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kurioje teigiama, kad vaikų teisėmis turi rūpintis ta šalis, kurioje jis gyvena.
Norvegijoje pas globėjus berniukas gyvena jau antrus metus ir motina, siekianti susigrąžinti sūnų, lig šiol kovoja su Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“.
