REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja. Šiuo metu daugiabučiai iš esmės statomi tik didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei antrųjų namų segmente: Palangoje, Šventojoje, Neringoje ir Druskininkuose. Tuo tarpu dar praėjusio ekonomikos pakilimo metu daugiabučiai buvo pakankamai aktyviai statomi ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kai kuriuose mažesniuose: Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, ir kituose.

REKLAMA

„Bendras pastebėjimas toks, kad 20179 daugiabučiai, t.y. beveik 54 proc. visų Lietuvos daugiabučių buvo pastatyta 1961–1990 metais. Tai buvo aktyviausias daugiabučių statybos periodas visoje Lietuvoje, net ir mažiausiuose miestuose. Tačiau nuo 1991 metų statybų tempai pastebimai sumažėjo ir tendencija kol kas nėra džiuginanti. Pavyzdžiui, 2014 metais visoje Lietuvoje buvo pastatyti 47 daugiabučiai, iš jų 21 Vilniaus mieste ir rajone, 6 Kauno mieste ir rajone, 6 Klaipėdos mieste, po 5 Neringoje ir Palangoje, 2 Druskininkuose ir po 1 Šiauliuose ir Kretingoje“, – pastebėjimais dalinasi A. Antanavičius.

REKLAMA
REKLAMA

„Ober – Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis prideda, kad verslo centrų rinka – dar labiau sustingusi nei daugiabučių. Naujų butų kūrimasis kurortuose buvo sustingęs krizės laikotarpiu, tačiau pastaruoju metu gyvėja. Tai skatina ne Lietuvos gyventojai, bet svečiai iš užsienio, kurie mielai juos įsigyja.

Daugiabučių namų skaičius pagal statybos metus_newInfographic

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nauji butai – per daug brangu

Didėjant žmonių emigracijai ne tik iš šalies, bet ir iš mažesnių Lietuvos miestelių į didmiesčius, rangovams statyti naujus būstus ne sostinėje darosi per brangu. Anot nekilnojamojo turto (NT) eksperto, esant tokiai situacijai, žmonėms verčiau pirkti namą.

„Ne trijuose didžiuosiuose miestuose ir ne kurortuose, pasitaiko tik pavienių statybų projektų. Nauja statyba kainuoja pakankamai brangiai ir elementariai naujos statybos būstas paprasto mažo miestelio gyventojui yra neįperkamas arba jei įperkamas, jis už tokią pačią sumą vietoj 2 kambarių buto gali pasistatyti sau erdvų 100 kv. metrų namą. Vienareikšmiškai žmogus gyvendamas mažesniame miestelyje renkasi vietoj buto patogesnį variantą – namą“, sako S. Vagonis.

REKLAMA

Anot A. Antanavičiaus, daugiabučių statytojams maži miesteliai – per didelė rizika. Jie negali būti garantuoti, kad užbaigus projektą, visi butai bus išpirkti.

„Pagrindinė dabartinių tendencijų priežastis – per silpna paklausa mažesniuose miestuose, dėl ko finansiškai nebeapsimoka statyti naujų daugiabučių. Dėl mažos paklausos yra per žemas kainų lygis bei santykinai prastas likvidumas. O tai reiškia, kad daugiabučių statytojams būtų sudėtinga tokiose rinkose butus sėkmingai realizuoti. Todėl perspektyvos naujiems daugiabučiams atsirasti mažesniuose miestuose atrodo niūrokos“, – teigia A. Antanavičius.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt S. Vagonis pasakoja, kad po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, praktiškai visuose miestuose gyventojų skaičius pradėjo mažėti. Statistiškai, Vilnius – vienintelis miestas Lietuvoje, kur gyventojų skaičius vis dar auga.

„Žmonės iš mažų miestelių stengiasi mirguoti arba į didmiesčius ir susirasti sau darbą, arba išvyksta į užsienį. Tai išėjo, kad sunku Lietuvoje surasti miestelį, ypač mažesnį, kuriame gyventojų skaičius šiuo metu būtų didesnis nei 1991 metais. Būstų poreikis ir iš pačios demografinės pusės gerokai mažesnis. O svarbiausia – ekonominė pusė. Būsto poreikis yra ir ten, kur atlyginimai leidžia ta būstą įsigyti ir yra pigesni negu namo statyba. Kol buvo dar tarybiniai laikai, planinė ekonomika, kai ne patys žmonės statydavo daugiabučius, o pastatydavo valstybė – situacija buvo kitokia. Nesant privačios nuosavybės ir valstybei statant už savo lėšas, tol ir vyko tos statybos. Pasikeitus ekonomikai, dabar pats turi įsivertinti savo lėšas: tiek pirkėjas, tiek statytojas“, – sako S. Vagonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

New Report TitleInfographic

Naujos darbo vietos – statybų šaltinis

Naujas statybas mažesniuose miestuose lemtų tik naujų darbo vietų kūrimasis. S. Vagonio nuomone, jei žmogui neįmanoma pasistatyti namo, o norisi gyventi naujesniame būste, vienintelė išeitis – renovacija.

REKLAMA

„Nebent atsigautų tie miesteliai. Pavyzdžiui, jei būtų statoma Visagino elektrinė, reikėtų daugiau darbuotojų, ten daugėtų gyventojų, tad atsirastų ir naujų daugiabučių paklausa. Didžiausią pokytį lemia darbo vietų kūrimasis“, – situaciją apibendrina S. Vagonis.

Pasak NT eksperto A. Antanavičiaus vis dėlto mažiesiems miestams teigiama pusė ta, kad ir kaina ten mažesnė.

„Paprastai, kuo miestas mažesnis, kuo rinka mažiau aktyvi, tuo vidutinė butų kaina yra mažesnė. Taip pat būsto kainai didelę įtaką daro gyventojų perkamoji galia, t.y. uždirbamos pajamos. Galima įžvelgti tiesioginę priklausomybę tarp NT kainų ir gaunamų pajamų. Miestuose, kur gyventojai uždirba daugiausiai, NT kainos yra didžiausios. Ir atvirkščiai“, – sako A. Antanavičius.

REKLAMA

Inreal 2016 metų duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo statomi 74 projektai, kurie būsto fondą papildys apie 5200 butų. Iš jų 58 projektai su maždaug 4600 butų buvo statomi Vilniuje. Kitaip tariant Vilniuje vyksta beveik 90 proc. visų butų statybų. Be Vilniaus statybos vyko Kaune (210 butų), Klaipėdoje (150 butų), Panevėžyje (32 butų), Palangoje (132 butų), Šventojoje (56 butai), Nidoje (10 butų).

Lyginant vidutinę senos statybos 2k. butų kainą, didžiausia kaina yra sostinėje – vidutiniškai siekia apie 1005 EUR/kv.m. Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai siekia vidutiniškai 650 ir 695 EUR/kv.m. Šiauliuose – 580 EUR/kv.m. Panevėžyje – 510 EUR/kv.m, Alytuje – 500 EUR/kv.m. Kituose, mažesniuose miestuose senos statybos butų kainos dažniausiai svyruoja vidutiniškai nuo 350 iki 470 EUR/kv.m.

Šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje įregistruoti 845575 butai.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų