REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos geologijos tarnyba ragina kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną – užkirsti kelią jo šlaitų deformacijai, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Lietuvos geologijos tarnyba ragina kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną – užkirsti kelią jo šlaitų deformacijai, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savaitgalį pasitvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis.

REKLAMA

„Jeigu nieko nebus daroma, padėtis nuolat blogės dėl meteorologinių sąlygų. Šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku, sudėtinga ir brangu, o kartais net neįmanoma“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Jo teigimu, išeitis viena – Gedimino kalno inžinerinėms geologinėms ir geotechninėms problemoms spręsti pirmiausia būtina atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus.

REKLAMA
REKLAMA

Šio kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais nuošliaužos, plyšiai, įgriuvos ir įslūgos atsiranda nuolat, todėl jo būklei stebėti reikia įrengti automatizuotą elektroninę sistemą. Ji leistų matuoti, registruoti, analizuoti įvairius geologinius pokyčius ir reaguoti, jeigu jie pavojingi. Avarinei situacijai išvengti objekto valdytojas turėtų atsižvelgti į gautą informaciją ir imtis veiksmų.

Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geologai šlaito padėtį kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais vertino vasario 2 ir 5 dienomis.

Šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais. J.Satkūnas anksčiau yra sakęs, kad šiuo metu netikslinga taikyti kitokių priemonių, nes nėra ištirtos šlaito inžinerinės geologinės sąlygos.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė BNS yra sakiusi, kad Gedimino kalnui reikia nuolatinio dėmesio ir tam turėtų būti nuolat skiriama lėšų. Jam kenkia ne tik oro sąlygos, bet ir vibracija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų