Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys teigia, kad nors maisto kaina priklauso nuo tokių veiksnių kaip geopolitinė situacija ar klimatas, tam tikras prielaidas kaip ji keisis galima daryti jau dabar.
Prognozės palankios daržovių pirkėjams
Pigusios žaliavos, siekiai įsitvirtinti naujose eksporto šalyse, klimato sąlygos, naujų prekybininkų atėjimas į rinką – visa tai formuos svarbiausių maisto produktų kainas. Teigiama, kad praeitais metais įtaką daręs euras, šiais metais turėtų nebesijausti. Vis dėlto A. Gapšys prasitaria, kad nors kai kuriose rinkose didesnių tendencijų dėl kainų augimo nematyti, bijoma, kad matant pabrangusias paslaugas, prekybininkams kainų kėlimas gali tapti įpročiu.
A. Gapšio teigimu pieno rinkoje prognozuojama, kad produktų kainos turėtų laikytis tame pačiame lygyje arba didėti nežymiai. „Pieno pasaulyje yra per daug, dėl to kainos krito, bet prognozės tokios, kad arba kaina išliks, arba iki rudens šiek tiek didės. Jei į Lietuvos rinką ateis dar naujas prekybos tinklas („Lidl“ – red. pastaba), kuris mėgsta prekiauti pigesniais produktais, tai turėtų daryti įtaką prekybininkams išlaikyti esamas kainas“, – sako pašnekovas.
AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius pasakoja, kad įtaką vidaus rinkai daro eksportas. Jis įsitikinęs, kad pieno produktų kainos kristi jau nebegali, nes ir taip yra žemesnės nei prieš metus. Tad tikėtis galima tik kilimo, kurį prognozuoja antrąjį metų pusmetį.
Mėsos produktų rinka turėtų išlikti stabilesnė nei pieno. Rusijos embargas jau praeitais metais paskatino kiaulienos eksportą nukreipti į kitas šalis, tačiau didžiausia problema išlieka kiaulių maras, o papildomą įtaką gali padaryti naujai atsivėrusi rinka.
„Jei bus susidorota su kiaulių maru, o ir Europos Sąjungoje toliau netrūks kiaulienos, kainos didėti neturėti. Nebent prekyba su Kinija, kai matyti, jog aplinkui brangsta paslaugos ir įvežtiniai produktai, gali padaryti įtaką ir kiaulienos kainoms“, – pasakoja A. Gapšys.
Stabilumą mėsos rinkoje turėtų padėti palaikyti ir kol kas nedidėjančios pašarų kainos. Tad jei gyvulių supirkimo kainos išliks stabilios, tai tokios pat kainos turėtų išlikti ir už prekystalio. Pasak A. Gapšio, paukštienos kainos glaudžiai susijusios su Lenkijos rinka, kurioje kaina apie 10 procentų mažesnė. Dėl to paukštienos kaina priklausys nuo to ar mūsų gyventojai pradės dažniau rinktis Lenkijos produkciją.
Duonai ir miltams įtaką darys grūdų kainos, kurios priklausys nuo klimato pokyčių, kuro kainų bei supirkimo. „Supirkimo kainos jau sumažėjusios maždaug apie 30 procentų. Dėl šios priežasties šiemet ir sėja buvo didesnė, tad derliui įtaką nebent darys klimato sąlygos. Jei supirkimo ir kuro kaina išliks maža, grūdų kainos nedidės“, – komentuoja A. Gapšys.
Lietuvos agronomas, „Agrokoncerno“ savininkas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad praeitais metais kainos kilo dėl euro. Tačiau šiais metais tai jau nebeturės tokios įtakos. Svarbiausia – klimatas.
„Priklausomai nuo to kokia žiema, matysime kaip ji atsilieps derlingumui. Grūdinė kultūra darys poveikį miltų, duonos ar pašarų kainai. Šiandien žiūrint į staiga atšalusios oro sąlygas reikia tikėtis sniego, kad jis apsaugotų derlių nuo nušalimo. Pagal logiką euras jau šiemet nebeturėtų daryti tokios įtakos, kaip iki šiol padaręs. Tad įtaką dar gali daryti konkurencija dėl besikuriančių kooperatyvų“, – savo pastebėjimais dalinasi R. Karbauskis.
Palanki prognozė laukia daržovių mėgėjų. Mat 2015 metais brangusios dėl kaimyninėse šalyse buvusių prastesnių derlių bei įvesto euro, šiais metais jos turėtų stabilizuotis. „Rinka turėtų nustatyti kainas. Pažiūrėjus į paskutinių 3– 4 metų kainas, jos turėtų būti bent 20– 30 proc. mažesnės nei yra dabar. Tad šiais metais galima tikėtis, kad daržovių kainos grįš į normalias ribas“, – prognozuoja A. Gapšys.
Prekybos centrų „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad dabartinės sutartys metų pradžiai kainų pasikeitimų nenumato. Taip teigia ir prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.
„Kol kas iš tiekėjų negavome jokių sprendimų, kad keičiasi produktų kainos, tad metų pradžioje jos išliks tokios pačios. O vėliau sunku prognozuoti, nes daug priklausys tiek nuo globalių, tiek nuo lokalių priežasčių. Kaina didėti turėtų akcizinių prekių nuo tada, kai valdžia padidins akcizo mokestį“, – pasakoja R. Saulytė.
Lietuvos Ūkininkų Sąjungos Pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad maisto produktų kainos turėjo pigti jau seniai. Tad kitų metų tendencijos vartotojams turėtų būti tiktai teigiamos.
„Energetika pinga, žaliavos gana stipriai pinga ir kol kas nesimato, kad turėtų kilti. Manau, kad brangimas atsirado su euro įvedimu bei paslaugų brangimu. O jei ir toliau brangs tai manau dėl to, kad tiekėjai ar gamintojai patys norės didesnio pelno ir kainų tiesiog nemažins“, – spėja J. Talmantas.
Ar derėtų riboti antkainius?
Prieš kelis metus buvo diskutuojama, ar derėtų valdžiai riboti maisto produktų antkainius. Vis dėlto diskusija ir liko tik diskusija, nors apie antkainius kalbama iki šiol. Tikslių duomenų kiek tenka perdirbėjams, kiek prekybininkams, o kiek žemdirbiams – nėra, tačiau pašnekovai atskleidžia, kad vis dėlto didžiausia dalis tenka prekybininkams.
Anot A. Gapšio nors ir nežinome tikrųjų antkainių, galima numanyti, kad jei ūkininkai parduoda prekę už 15– 20 euro centų, ta pačią prekę po to matome dvigubai brangesnę. Vis dėlto antkainių ribojimas nėra išeitis, nes tai būdinga planinei ekonomikai, šiuo atveju, išeitis yra didesnė konkurencija. Būtent dėl šio tikslo ir dirbama ties kooperatyvų kūrimais bei laukiama „Lidl“ atėjimo, kuris keltų konkurenciją prekyboje.
Nustatant antkainius prekybininkai kartu su perdirbėjais nustato bazinę kainą, pagal kurią tam tikras procentas atitenka prekybininkui bei perdirbėjui. „Tad abi pusės dalyvauja tam procese, vartotojas viską apmoka, o žemdirbys įtakos padaryti negali. Nors Konkurencijos taryba ir nerado nelegalių susitarimų tarp perdirbėjų ir prekybininkų, tačiau galioja nebylūs susitarimai, gimsta visokios rašytos ir nerašytos taisyklės, kurios net mažėjant supirkimo kainoms įtakos prekyboje esančioms kainoms nepadaro. Dėl to ir norėtųsi, kad žemdirbys pats turėtų galimybę primelžtą pieną perdirbti ir jį parduoti“, – komentuoja A. Gapšys.
Pašnekovo skaičiavimais, nors Konkurencijos taryba paskelbė kad parduotuvių antkainis turėtų būti apie 20 proc., jo skaičiavimais – mažiausiai 25 proc. Perdirbėjas, priklausomai nuo įdėto darbo pasiima 20 ar 30 proc., apie 17 proc. sumokamas mokestis valstybei ir nuo viso to, maždaug trečdalis, lieka ūkininkui.
Agronomas R. Karbauskis taip pat teigia, kad atsakingiausi dėl galutinės kainos yra prekybininkai, nes būtent jie turi tiesioginį kontaktą su vartotoju. O būtent toks paslaugų sektorius, kuris tiesiogiai susijęs su vartotoju ir brango labiausiai. „Prekybininkai jei ir nusiperka kokius produktus pigiau, jie išlaiko tą pačią kainą. Jie naudojasi pačia rinka, kad žmonės nežino, jog pieno supirkimo kainos krito ar grūdų žaliavos pigo, o patys parduotuvėje palieka tas pačias kainas“, – įsitikinę R. Karbauskis.
Priešingai nei prieš tai išsakyta nuomonė, R. Karbauskis teigia, kad antkainiai būtų buvę sutramdę kainų šuolius ir galutinei produkto kainai leidę didesnę įtaką daryti kritusiai žaliavų kainai.
Kad kainų ribojimas nebūdingas laisvajai rinkai, o turi vykti konkurencija, pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. „Manau, daugiausia nusineša prekybų centrai su lentynų mokesčiais. Taip pat yra sakoma, kad jei perdirbėjai pradės spausti prekybininkus, tai jų prekybos ženklo tiesiog nebeliks parduotuvėje. O augintojas, jog uždirba mažiausiai yra neteisinga. Pats tiesioginis gamintojas turėtų uždirbti apie 55– 60 proc., kad galėtų oriai gyventi“, – vertina J. Talmantas.
Pieno perdirbimo įmonės direktorius pastebi, kad tokios kalbos kaip antkainių ribojimas yra tik politikavimas, mat pagal pačias Europos Sąjungos direktyvas to įvesti negalima. Be to, jis neigia jog būtent prekybininkams tenka didžiausia antkainio dalis.
„Mes juk nežinome kiek kainuoja lentynos turėjimas, kokias algas turi išmokėti. Visada reikia žiūrėti kokie yra kaštai, ir ar efektyviai dirbama, tad nežinodami pajamų struktūros, negalime vertinti kokia antkainių dalis yra didelė, kokia maža“, – aiškina G. Bertašius.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė R. Saulytė tikina, kad antkainių kaip tik atsisakoma mažinant produktų kainas, skelbiant akcijas ir taip stengiantis išlikti konkurencingais rinkoje.
Kooperatyvai skatintų konkurenciją
Prieš kelias savaites Konkurencijos taryba išplatino skatinimą burtis ūkininkus į kooperatyvus. Šiems pradėjus veikti bei stambėjant ūkiams, galima susilaukti ir pasikeitimų maisto produktų kainose.
„Jungiantis į kooperatyvus įjungiama konkurencinė galia. Pats žemdirbys perdirbdamas ir parduodamas savo prekę per prekybos tinklus darys konkurenciją. Ūkininkų parduodamo pieno kainos gali pradėti augti ir sumažinti perteklių“, – svarsto A. Gapšys.
Smulkiajam ūkiui konkurencinėje kovoje darosi vis sunkiau išsilaikyti, dėl šios priežasties pastebimas ūkių stambėjimas. Jei veiktų daugiau kooperatyvų, smulkiesiems ūkininkams būtų lengviau turint kur pasiskolinti žemės ūkio techniką bei kur sandėliuoti derlių. Dabartinę situaciją J. Talmantas komentuoja, kaip tokią, kad smulkiesiems ūkininkams nėra kur saugoti savo produkcijos, kaip išdžiovinti ar su kuo išvežti, tad visas šitas paslaugas perduoda tarpininkams, kurie superka produkciją, dėl to patys ūkininkai lieka su mažu pelnu.
„Turi būti skirtingi kooperatyvų lygiai – smulkių, vidutinių, stambių. Kad kiekvienas narys turėtų balsą. Mes visada siūlom ministrams daugiau nukreipti lėšų šioms sritims ir skirti paramą kaimo plėtrai, tačiau ne visada liekam išgirsti“, – pasakoja J. Talmantas.
Pasak pašnekovo, perdirbėjai norėdami pigesnės produkcijos linkę rinktis stambesnius ūkininkus nei kooperatyvus, tačiau negalima pateisinti ir pačių ūkininkų, kurie patys neranda vienybės.
G. Bertašius vis dėl to įsitikinęs, kad jungimaisi į kooperatyvus, įtakos produktų kainoms lentynose nepadarys, nes svarbiausias rodiklis – eksporto rinka.
Nesutarimai dėl euro įtakos
Tiek visuomenėje, tiek tarp pačių žemdirbių bei perdirbėjų nesutariama – turėjo euras įtakos kainai ar ne. Agronomas R. Karbauskis įsitikinęs, kad euro įtaka buvo aiški.
„Mes, ūkininkai, gyvename toje pasaulinėje rinkoje ir jei kai kurių žaliavų kainos yra pigusios net iki 2 kartų, ir pieno ar mėsos kainos krenta pas ūkininką, tai turėtų pigti ir vartotojui. Bet kaip pastebėjome to nėra. Valdžia, prekybininkai, perpardavėjai pasinaudojo įvairiomis pašalinėmis priemonėmis, kurios atpigino žaliavas. Būtent jų bei kuro pigimas ir leido kompensuoti euro įvedimą“, – įsitikinęs ūkininkas.
Jam prieštarauja pieno perdirbimo įmonės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius. Anot jo, euro įvedimas neturėjo visiškai jokios įtakos nei pieno pramonei, nei kuriai kitai.
„Pasiūla yra didesnė negu paklausa, dėl to turėjom žemų kainų periodą. Visiškai tai nesurišta su euru, o kas taip sako, tai ieško sau naudos arba nesupranta ką šneka. Žaliavos dvigubai nepigo, vidutiniškai per metus jų kaina mažėjo apie 20 proc. ir didžiausią įtaką turi eksportas, nes Lietuvoje suvartojama apie 40 proc., kita dalis eksportuojama. Tad išvesti paralelės tarp kainos ir žaliavos, pakuotės bei panašių veiksmų – negalima“, – prieštarauja G. Bertašius.
Statistikos departamentas skelbė, kad 2015 metais iš 100 stebėtų prekių bei paslaugų kainų, pabrango 49. Daugiausia brango vaisiai, daržovės, grikiai bei saulėgrąžų aliejus. Pigo kai kurie pieno bei mėsos produktai.
