REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė. Daugumai žmonių nusiėmė sunkumai konvertuojant litus į eurus, kuomet buvo prarandama dešimtys milijonų konvertavimo metu. Taip pat viena iš priežasčių lėmusių algų pakilimą – euro įvedimas, nes paspartina atskirties mažėjimą tarp Vakarų Europos ir Lietuvos“, – teigia Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

REKLAMA

„Nors ir anksčiau litas buvo tvirtai susietas su euru, tačiau tik euro įvedimas gerokai pakoregavo daugelio ekonomikos subjektų elgesį. Keitėsi tiek namų ūkių, tiek verslų lūkesčiai ir veiklos sąlygos“, – sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

Smukusi naftos kaina padėjo išgyventi Rusijos embargą

Ekonomistas išskiria, kad būtent 2015 metais Lietuvos ekonomika pajuto Rusijos sankcijų ir šios šalies ekonominės krizės poveikį. Vis dėlto, tas poveikis turėjo ir tam tikrų džiuginančių tendencijų.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš finansinių rodiklių galime matyti, kad, tarkim, maisto pramonėje pelningumas yra sumažėjęs, tačiau šis sektorius vis tiek išnaudojo savo gamybos pajėgumą ir nepatyrė ženklesnių gamybos nuostolių. Pelningumas vežant į kitas šalis gal ir nebus toks geras, kaip kažkada buvo vežant į Rusiją, bet gyventi tikrai įmanoma ir Lietuvos eksportas konstruktyviai ir sėkmingai persiorientavo į alternatyvias rinkas“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Išlaikyti šalies ekonomiką leido ir dar vienas reiškinys – tai naftos kainų kritimas. Būtent tai padėjo išgyventi transporto verslui po Rusijos rinkos praradimo. Ekonomistas tikina, kad naftos kaina turėjo dvejopą įtaką šalims, kurios ją importuoja, ir šalims, kurios naftą eksportuoja. Kadangi Lietuva nėra daug naftos išgaunanti valstybė, ji iš naftos kainų kritimo tik išlošė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Net ir „Orlen Lietuva“ situacija 2015 metais pagerėjo, kadangi nukritus naftos kainoms, vis dėlto, pagerėjo naftos perdirbimo marža ir įmonė ėmė dirbti sėkmingiau nei 2014 metais“, – pasakoja G. Nausėda.

Su tuo sutinka ir M. Dubnikovas, kuris įžvelgia ryšį tarp naftos kainų ir paskolų palūkanų dydžio.

„Staigiai žemyn važiuojančios naftos kainos padarė įtaką keliais aspektais. Pačiam vartojimui padėjo, nes pilantis pigesnį kurą vartotojai likusius pinigus nukreipia kitoms išlaidoms, o tai skatina ekonomiką. O taip pat tai galima susieti ir su tuo, kad infliacijos nematėme, pinigų vertės didėjimas vyko, EURIBOR buvo neigiamas, kas ir lėmė, kad žmonės, kurie turi būsto ar kitas paskolas, mokėjo gerokai mažesnes palūkanas nei būtų galėję mokėti prieš metus“, – svarsto M. Dubnikovas.

REKLAMA

Sėkmingai įvykdyti ekonominiai projektai

2015 metais įtaką Lietuvos ekonomikai darė ir energetiniai projektai. Ir nors „LitPol Link“ bei „Nord Balt“ jungčių projektų naudos dar nepajutome, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas šiemet turėjo ypač didelę reikšmę bendrai dujų rinkai Lietuvoje.

„Nors naujų jungčių „LitPol Link“ ir „Nord Balt“ poveikį pajausime tik 2016 metais, tačiau 2015 reikšmingi tuo, kad šie projektai buvo įvykdyti. Tuo tarpu SGD terminalas atsiskleidė būtent šiais metais. Vienas svarbiausių jo ekonominių poveikių – padėjo numušti „Gazprom“ dujų kainą. Be to dabar naudodamiesi šiuo terminalu galime plėtoti savo energetikos projektus ir energetikos santykius su kitomis Baltijos kaimynėmis ir Lenkija“, – sako G. Nausėda.

REKLAMA

M. Dubnikovas priduria, kad būtent dėl SGD galime pasirinkti, kokias dujas naudosime ir jaustis saugesni.

Spartėjantis ekonomikos variklis – vartojimas

Šiemet įvykęs minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas nebuvo toks radikalus, kokio laukiama 2016 metais, tačiau jis turėjo nemažą įtaką vidaus vartojimo augimui. Nors žmonės ir linkę teigti, kad įvedus eurą viskas brango, ekspertų teigimu, kitos atpigusios prekės suteikė lėšų įsigyti pabrangusioms, o ir pati mažmeninė prekyba didėjo.

„Natūraliai, padidėjusios kainos duoda didesnes pajamas įmonėms ir sukuria didesnius biudžetus. Tai leidžia darbuotojams pakelti atlyginimus. Visa tai prisideda prie artėjimo link Vakarų gyvenimo lygio. Vidaus vartojimas šiemet didėjo dėl to, kad mažėjo nedarbas ir dėl to, kad kilo patys atlyginimai. Taip pat patys gyventojai pradeda jaustis saugiau gyvendami Lietuvoje ir leidžia sau daugiau išleisti. Jeigu, sakykime, šalis anksčiau stipriai buvo palaikoma vieno ekonominio variklio – eksporto, tai šiemet į pagalbą atėjo vartojimas. O jis ne ką mažesnis variklis ekonomikai ir svarbus faktorius 2016 metams“, – teigia M. Dubnikovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak ekonomisto G. Nausėdos, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vidutinis darbo užmokestis augo maždaug 5 proc., o vykstant defliacijai tai leido ir realiam darbo užmokesčiui augti taip, kaip šis seniai dar neaugo.

„Tai sudarė prielaidas ir teigiamiems vidaus rinkos pokyčiams. Didėjo paklausa ne tik maisto produktų, bet dar sparčiau didėjo ne pirmojo būtinumo prekių paklausa. Tai rodo, kad namų ūkiai jautėsi pakankamai tvirtai, galintys pirkti ne tik kasdieninę duoną, bet ir brangesnius reikmenis: vaizdo, buitinę techniką“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

2015 metais sulaukta mažesnio nei buvo prognozuota BVP augimo, tačiau Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas atskleidžia, kad būtent geresnis mokesčių rinkimas iš esmės kompensavo valstybės užsibrėžtas išlaidas.

„Beveik milijardas papildomų litų buvo surinkta į biudžetą vien tik iš pagerėjusio mokesčių administravimo. Mokesčių surinkimas pagerėjo tame, kad buvo surenkama daugiau akcizo mokesčių. Tai parodo, kad valstybė pradėjo tvarkytis su savo sienų kiaurumu, su nelegalių prekių patekimu į šalį. Iš esmės čia padėjo ir pigesnės kuro kainos rinkoje, kurios skatino pirkti ne kontrabandinius degalus“, – pasakoja M. Dubnikovas.

MMA 2015 metų liepą buvo padidintas 25 eurais, nuo 300 iki 325 eurų. Nuo 2016 pradžios MMA didės iki 350 eurų, o nuo metų vidurio turėtų pakilti iki 380 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų