REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje apie saviždudybes kalbama nemažai. O kaip čia nekalbėsi, kai žudosi studentai, auklės, žymūs žmonės. Tačiau kalbėti apie tai reikia, o ypač – atvirai su pačiu žmogumi, jei pamatai įtartinus ženklus. „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas Paulius Skruibis sako, kad artimo savižudybei galima užkirsti kelią, jei pastebėsime blogą rodančias užuominas.

Lietuvoje apie saviždudybes kalbama nemažai. O kaip čia nekalbėsi, kai žudosi studentai, auklės, žymūs žmonės. Tačiau kalbėti apie tai reikia, o ypač – atvirai su pačiu žmogumi, jei pamatai įtartinus ženklus. „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas Paulius Skruibis sako, kad artimo savižudybei galima užkirsti kelią, jei pastebėsime blogą rodančias užuominas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gresiančią savižudybę dažniausiai parodo ženklai. Pirmiausia, labai svarbu žmogaus elgesio pokyčiai. Jeigu žmogus visą laiką buvo uždaras, o dabar matome, kad kažkas stipriai pasikeitė, tai irgi gali būti ženklas, kad kažkas vyksta, ir svarbu suprasti, kas čia vyksta.

REKLAMA

Jeigu vaikinas anksčiau niekur neidavo, šventėse nedalyvaudavo, alkoholio nevartodavo, buvo prislėgtas ir staiga pradėjo visur dalyvauti, alkoholį vartoti, čia yra tas ženklas, kad kažkas su žmogumi vyksta negerai, nors draugams gali atrodyti ir priešingai“, – tv3.lt sakė. P. Skruibis.

Jis pažymi, kad labai dažnai atsitinka toks, atrodytų, paradoksalus dalykas, kad artimieji sako, jog kaip tik tą dieną prieš savižudybę žmogus būna labai gerai nusiteikęs.

REKLAMA
REKLAMA

„Kartais taip nutinka: jeigu žmogus priima sprendimą, kad jis savo kančias baigs tokiu būdu, jam kaip ir palengvėja, nes jis jau žino, ką darys su ta kančia“, – sako psichologas.

Kalbėjimas apie savižudybę Dar viena savižudybės užuomina, sako P. Skruibis, yra kalbėjimas apie tai, nors žmonės dažnai nuvertina tas kalbas galvodami, kad, jeigu žmogus šneka apie savižudybę, tai nerimtai, tik gąsdindamas.

„Realiai kalbėjimas apie savižudybę yra rizikos ženklas. Sakymas: „aš nusižudysiu, man jau viskas atsibodo, be manęs jums bus geriau“ yra rizikos ženklas. Taip, žmonės daugiau kalba nei daro, bet kalbėjimas vis tiek yra ženklas“, – sako psichologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dar vienas ženklas – kai žmogus nei iš šio, nei iš to išdalina savo brangius daiktus kitiems, tarsi jam jau jų nebereiktų. Čia eina kalba apie tai, kai žmogus niekur nesikrausto, kai nė iš šio, nei iš to atiduoda tau savo gerą fotoaparatą, jam dar reikalingą – kartais tai gali būti užuomina“, – sako psichologas.

Kaip padėti

Jeigu draugas ar pažįstamas yra prislėgtas, žmogui, sako specialistas, dažniausiai baisu klausti, ar jis galvoja apie savižudybę, nes jeigu iš tikro galvoja, ką tada jam su tuo daryti? Tada, sako psichologas, žmogus nutaria geriau apie tai nekalbėti, nes tai nėra ta tema, kuri bet kuriam būtų smagi. Tai yra suprantama, bet, jeigu norime padėti, sako P. Skruibis, geriau apie tai kalbėti.

REKLAMA

„Pagrindinis dalykai – atviras kalbėjimas. Yra stereotipas, kad, jeigu paklausi žmogaus tiesiai, ar tu galvoji apie savižudybę, jį gali paskatinti tam veiksmui. Taip nėra. Visgi aš iškart neklausčiau, ar jis galvoja žudytis. Jeigu matau, kad mano draugui blogai, klausiu jo, kas yra, kas vyksta, ar būna taip, kad nebesinori gyventi, ar kyla minčių apie savižudybę – taip palaipsniui prieisiu prie tos temos.

Antras momentas: kai sakome, kad reikia kalbėti, mes įsivaizduojame, kad mes turime kenčiančiam draugui kažką pasakyti, kad nebijotų, kad viskas susitvarkys, kad nesižudytų. Pagalba visų pirma yra leisti žmogui išsikalbėti. Jeigu žmogui yra depresija ar jis turi minčių apie savižudybę, reiškias, kad kažko yra prisikaupę labai daug ir jam reikia kažkam tai išpasakoti“, – sako psichologas.

REKLAMA

„Jaunimo linijos“ vadovas pasako, kad išklausymas žmogui padeda tam kartui, kas jau yra gerai. Ką galime dar padaryti, tai, sako P. Skruibis, paskatinti kreiptis pagalbos pas profesionalus.

„Draugų palaikymas tikrai gali labai padėti, bet ilgalaikių problemų be profesionalų pagalbos gali ir nepavykti išjudinti“ ,– sako jis.

Vyrai lenkia moteris kelis kartus

Lietuvoje šimtui tūkstančių vyrų tenka 57 savižudybės, o šimtui tūkstančių moterų – 10. Psichologas pažymi, kad visose pasaulio šalyse, išskyrus Kiniją, yra daugiau nusižudžiusių vyrų, tačiau daugiau moterų bando nusižudyti. Tai, sako psichologas, nutinka dėl to, kad vyrai pasirenka žiauresnes savižudybės priemones.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

P. Skruibis pažymi, kad vyrai dar yra slegiami stereotipo, kad jie yra šeimos galva ir šio spaudimo jie kartais neišlaiko.

Psichologas taip pat paragino nebijoti kreiptis pas psichologus – tie, kurie kreipiasi, sako P. Skruibis, yra tie, kurie turi sunkumų, tačiau yra sąmoningi paprašyti pagalbos, kas yra sveikintina. Jis taip pat sako, kad mūsų visuomenėje reikėtų keisti stigmą, kad kreiptis į psichologą esą yra nenormalu.

Prevenciškai, pataria ekspertas, kiekvienas gali pagerinti savo emocinę savijautą tiesiog fiziniu aktyvumui:

„Fizinis aktyvumas, sportavimas, kalbėjimas su kitais žmonėmis apie savo jausmus padeda. Taip pat – išmokimas paprastų atsipalaidavimo būdų, relaksacijos technikų, joga irgi gali prisidėti prie savijautos gerinimo. Stresų iš tikro labai daug, tad, jeigu išmoksi kažkokius paprastus kelis atsipalaidavimo pratimus, tai irgi gali padėti“ ,– sako P. Skruibis.

Ką dar galima padaryti, kad savižudybių mažėtų? Psichologas sako, kad svarbiausia – atvirai apie tai kalbėti, tačiau ne dramatizuojant, ne romantizuojant – neutraliai ir rodant teigiamus pavyzdžius, kaip žmonės, bandę žudytis, išlipo iš tuos duobės ir ėmė gyventi normalius, džiaugsmingus gyvenimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų