REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 JAV centrinio banko (FED) sprendimas po beveik 8 metų pirmą kartą padidinti bazinę palūkanų normą tiesioginio poveikio euro zonai ir konkrečiai Lietuvai neturės, tačiau turėtų padidinti eksportuotojų konkurencingumą, mano ekonomistai. Pasak ekspertų, JAV doleris, tikėtina, ir toliau stiprės euro atžvilgiu,.

 JAV centrinio banko (FED) sprendimas po beveik 8 metų pirmą kartą padidinti bazinę palūkanų normą tiesioginio poveikio euro zonai ir konkrečiai Lietuvai neturės, tačiau turėtų padidinti eksportuotojų konkurencingumą, mano ekonomistai. Pasak ekspertų, JAV doleris, tikėtina, ir toliau stiprės euro atžvilgiu,.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tiesioginės greitos įtakos euro zonai ar Lietuvai tikėtis nereikėtų. Pirmiausiai matysime įtaką per užsienio prekybos suaktyvėjimą ir kuo JAV doleris labiau kyla ir silpnina eurą, tuo geriau Europos eksportuotojams, nes jų produkcija tampa konkurencingesnė“, - BNS sakė „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

REKLAMA

Ekonomistai pažymi, kad kitos didžiosios pasaulio ekonomikos - Japonija ar ta pati euro zona - žengia priešingu nei FED keliu ir kitais metais toliau turėtų išlaikyti nulines palūkanas.

„Iš esmės FED sprendimas turbūt didesnės įtakos nepadarė, nes Europos centrinis bankas panašu, kad ir 2016 metais ir galbūt dar 2017 metų pirmą pusmetį toliau vykdys priešingą pinigų skatinimo politiką. (...) Teoriškai JAV doleris turėtų dar stiprėti euro atžvilgiu, ir euro zonos šalims ir Lietuvos eksportuotojams į dolerines šalis toliau bus gerai, nes doleris išliks stiprus“, - BNS sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA

FED trečiadienį, kaip ir prognozuota, padidino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 0,25–0,5 procento.

„Sprendimas tikrai buvo planuotas ir lauktas, kažkokių netikėtumų nenutiko, sprendimas atitiko rinkos lūkesčius. Tai reiškia pakankamai ilgos eros - nulinių palūkanų laikotarpio, kuris tęsėsi beveik 8 metus - pabaigą“, - BNS teigė G.Gečiauskienė.

„Nieko nelaukto neįvyko, nes absoliučiai visi tikėjosi, kad ta bazinė palūkanų norma bus pakelta. Taip ir atsitiko. Rinkos sureagavo pakankamai ramiai, nes FED sėkmingai padarė savo darbą prieš tai suteikę lūkesčių, kad taip ir atsitiks“, - komentavo T.Povilauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistų teigimu, laukiamas JAV ekonomikos atsigavimas yra teigiamas postūmis visai pasaulio ekonomikai.

„Kadangi JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika ir jei ji toliau rodys ne mažesnį augimą, tai bus stabilizuojantis veiksnys pasaulyje, nes turime lėtėjančią Kiniją, silpną euro zonos atsigavimą ir visuomet yra gerai, kai kažkas stiprėja. Kita vertus, reikia, kad atsigautų ir besivystančios ekonomikos, kurioms FED sprendimas pigina jų pačių valiutą ir brangina skolinimąsi“, - kalbėjo SEB banko ekonomistas.

„Pasauliui tai reiškia, kad didžiausia pasaulio ekonomika pradeda palūkanų kėlimo ciklą, kai tuo tarpu kitos didžiosios ekonomikos yra kitame kelyje - tiek euro zona, tiek Japonija kol kas laiko nulines palūkanas ir tikrai laikys jas artimiausius metus. Belieka tikėtis, kad JAV ekonomikos atsigavimas timptels viso pasaulio ekonomiką ir tą pačią euro zoną bei Japoniją, kurios susijusios su JAV prekybos saitais“, - BNS sakė „Danske Bank“ analitikė.

Iki trečiadienio FED sprendimo bazinė palūkanų norma JAV net septynerius metus – nuo 2008 metų gruodžio mėnesio – sudarė vos 0–0,25 procento. 2008 metais ši norma buvo septynis kartus sumažinta. Paskutinį kartą ji buvo didinta 2006 metų birželį. FED numato, kad 2016 metais norma bus padidinta keturis kartus po 25 bazinius punktus, o 2017–2018 metais pinigų politika bus toliau nuosaikiai griežtinama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų