Kaip portalui tv3.lt pasakoja viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius, šalies sostinėje steigiasi apie pusė visų naujų verslų.
„Daugiau nei pusė naujų įmonių, steigiasi Vilniuje. Žmonės, net ir nutolę apie 40 kilometrų nuo miesto, įsivaizduoja, kad mieste bus solidesnis registracijos adresas ir visi kiti dalykai. Dėl to Vilnius natūraliai traukia aplinkinių miestų gyventojus“, - statistiką įvardija jis.
Tiesa, kaip pastebi ekspertas, viskas dar priklauso ir nuo verslo apibrėžimo, mat individualią veiklą vystančių žmonių gali būti daugiau ir regionuose.
„Reikėtų atskirti, ar individualios veiklos pažymėjimas jau yra verslas ar daugiau amatas. Šiandien bendras apibrėžimas sako, kad žmogus dirbantis su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažymėjimu taip pat yra verslininkas. Tokiu atveju Marijampolėje ar kitose apskrityse rasime labai daug dirbančiųjų sau, tačiau įmonių skaičius bus ženkliai mažesnis“, - svarsto pašnekovas.
Keliasi iš miestų į regionus
Kaip pastebi D. Varkulevičius, šiuo metu ryškėja verslo specifika, kurios mieste neišeitų įgyvendinti, todėl net miestiečiai keliasi gyventi į regionus.
„Vis dažniau pradedantys verslininkai ieško ekologijos, gyvenimo kokybės, todėl kuria ekologiškus verslus. Kai kurie miestiečiai išvažiuoja iš miesto į regionus ir kuria tokius verslus kaip aliejaus iš įvairių sėklų gaminimas, grybų ir sraigių auginimas, ekologinio turizmo ir sveikatingumo organizavimas ir nestandartinio kaimo turizmo kūrimas. Natūralu, kad mieste tokio verslo neįsteigsi“, - pastebi jis.
Anot pašnekovo, šiandien, ypač paslaugų sferoje, kuriasi daug įdomių verslų, turizmo klasterių, kurie orientuoti į miesto ar atvykstantį žmogų, bet veikia ne miestuose.
„Mano galva, netradicinis ir nestandartinis verslas kuriasi už didžiųjų miestų ribų“, - pabrėžia jis.
Verslą už miesto steigti lengviau
Vis dėlto, kaip pasakoja D. Varkulevčius, naujos veiklos pradžia regione yra žymiai lengvesnė, nors standartiniai verslo kūrimo iššūkiai nesiskiria.
„Dažnai verslas pradedamas iš savo, draugų ar nepatyrusių investuotojų lėšų. Antra, reikia praktinių žinių arba mentorių flotilės, kuri gali patarti kaip valdyti savo verslą. Vilniuje pradedančiajam verslininkui prieiti prie Arvydo Avulio yra gana ilgas kelias, nors verslininkas noriai pataria verslo klausimais ir dalyvauja Nacionaliniame mentorių tinkle. Tuo tarpu mažesniuose miestuose visi vieni kitus geriau pažįsta, taigi jei verslininkas seniai vysto savo veiklą tam tikroje sferoje, nėra sudėtinga ateiti su juo pasikalbėti ir paprašyti patarimo“, - svarsto ekspertas.
Dažnai galima išgirsti, kad regionuose verslas stagnuoja dėl apyvartinių lėšų ar finansavimo trūkumo. Kita vertus, kaip pastebi D. Varkulevičius, mažesniuose miestuose verslininkai veikia ne tik glaudesnėje bendruomenėje, tačiau mažiau konkuruoja dėl finansavimo, todėl jo gali sulaukti greičiau.
„Bankai, nepažinodami verslo steigėjo, prašys daug dokumentų. Tuo tarpu kredito unijos, dirbdamos mažesniuose miestuose, geriau pažįsta verslininkus, nes čia yra mažesnė bendruomenė. Vilniuje paskolą gauti norinčių yra didelis skaičius ir stovi didelis skaičius. Taigi mažesniuose miestuose yra mažiau konkurencijos paskolai gauti“, - pabrėžia ekspertas.
Anot pašnekovo, savaime suprantama, kad gamybinis verslas greičiau įsitvirtins regione, o mažmeninės prekybos verslas neišsilaikys be miesto siūlomų pirkėjų srautų.
„Gamybos ar paslaugų, kurias galima teikti ir neįsikūrus mieste, verslą, mano galva, yra lengviau kurti regione. Čia trumpesnis kelias finansavimo ir leidimų gavimui, nes mažesnė prašančiųjų koncentracija. Tačiau, jei reikia klientų srauto kaip mažmeninėje prekyboje ar tam tikrose paslaugose, natūraliai verslininkai eina į didžiuosius miestus“, - reziumuoja G. Varkulevičius.
