„Prižiūrėdami, pavyzdžiui, anūkus, virdami pietus, paimdami iš būrelio, veždami iš mokyklos ir atgal. Visa tai kainuoja. Jeigu šeima turėtų už tai sumokėti, tai dar klausimas, kas kam liktų skolingas“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo S. Mikulionienė.
Profesorė pastebėjo, kad į senėjančią visuomenę yra du skirtingi požiūriai, persmelkę ir mokslinę literatūrą.
„Vienas požiūris – apokaliptinės demografijos, kai tikrai atrodo, kad tas gyventojų senėjimas yra visų blogybių priežastis. Ir visur kaišiojama, į priekį statoma, kad gyventojai sensta, tai turime problemų. Tai būtų ne visai teisingas požiūris į problemą. Būtų geriau plėtoti tokį amžiui palankų požiūrį. Todėl gyventojų senėjimas, iš principo, yra siekiamybė visos civilizacijos – gyventi ilgai ir laimingai. Ir, jeigu tas gyventojų senėjimo procesas įvyksta mirtingumo mažėjimo sąskaita, tai yra puiku. <...> Kai keliamas išėjimo į senatvės pensiją amžius, vyresnio amžiaus žmonių skaičius nedidėja. Todėl negalime sakyti, kad dėl to, kad daugėja senyvo amžiaus žmonių, mums kyla kažkokių problemų. Problemos yra kitur: kai neprirenkame mokesčių, neturime humaniško požiūrio į jaunus žmones. Nesukuriame visuomenės, kur būtų malonu gyventi“, - teigė pašnekovė.
Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą galite išgirsti ČIA.
