REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
16
Sergėjus Maslobojevas su šeima (nuotr. Eimanto Genio)

Prieš keletą dienų Vilniaus „Siemens“ areną sudrebinusiame „Bushido Hero‘s“ turnyre tik dar kartą patvirtinta, kovotojas Sergėjus Maslobojevas – absoliutus Lietuvos čempionas. Be šio ir kitų raumeningojo sportininko laimėjimų, egzistuoja ir begalė kitų nuopelnų. Pavyzdžiui tai, kad šalia savęs jis glaudžia labai dailią tamsiaplaukę mylimąją, kurią švelniai vadina žmona, o jųdviejų laimę kursto dar mažas, bet guvus ir be proto mandagus sūnelis.

16

Prieš keletą dienų Vilniaus „Siemens“ areną sudrebinusiame „Bushido Hero‘s“ turnyre tik dar kartą patvirtinta, kovotojas Sergėjus Maslobojevas – absoliutus Lietuvos čempionas. Be šio ir kitų raumeningojo sportininko laimėjimų, egzistuoja ir begalė kitų nuopelnų. Pavyzdžiui tai, kad šalia savęs jis glaudžia labai dailią tamsiaplaukę mylimąją, kurią švelniai vadina žmona, o jųdviejų laimę kursto dar mažas, bet guvus ir be proto mandagus sūnelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tėčiu prieš metus tapusį Sergejų Maslobojevą sutikome TV3 televizijos transliuotame renginyje „UNICEF už kiekvieną vaiką“. Kas sukosi sūnų auginančio tėvo galvoje, regint ir girdint graudžias gyvenimo nuskriaustų skurdžios Mozambiko valstybės vaikų istorijas?

REKLAMA

„Tiesą sakant, mėnesio gale bijosiu į sąskaitą pasižiūrėti. Negaliu pasakyti ne, tokiems geranoriškiems sumanymams. Aukomis kažkam padedame ne geriau gyventi, o tiesiog išgyventi. Kadangi pats esu tėtis, man puikiai pažįstamas noras, kad vaikas užaugtų sveiku, gražiu ir doru žmogumi. Kai gali daugiau leisti sau, vis tiek stengiesi kiek įmanoma labiau aprūpinti sūnų. Visi pinigai, atlikę nuo uždarbio – jam. Norisi, kad sūnus turėtų žaislų, knygučių, kad būtų kuo užsiimti“, – nuoširdžių emocijų negaili stiprus kovotojas.

REKLAMA
REKLAMA

- Ar nebijote per daug išlepinti? Juk vis dar vienturtis.

- Tikimės, kad neišleps. Mano sūnus labai bendraujantis, draugiškas. Mielai kontaktuoja ir su savo amžiaus vaikais, ir su suaugusiais. Moka dalintis. Jei valgys sausainį, tai būtinai pasiūlys atsikąsti dar kam nors. Kad ir visai nepažįstamam. Mes labai tikimės, kad rodydami meilę ir geraširdiškumą ugdome teigiamus jo vidaus bruožus. Norime, kad jis užaugtų gailestingu žmogumi, negalvotų vien apie save, galvotų ir apie kitus.

- Ar prieš gimstant sūnui susimąstydavote apie tai, kaip nelengva užauginti vaiką?

- Pasakysiu taip, kuomet dar neturėjau atžalos, nė negalvodavau apie tai. Manau, kad aš toks ne vienas. Tačiau gimus vaikui susimąsčiau, kad visgi prieš tai reikia labai gerai apgalvoti, kokį vaiką nori užauginti. Juk tai priklauso ne vien nuo auklėjimo. Daug kas priklauso nuo to, koks tėvas ir koks pavyzdys vaikui pats esi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Su laiku kiekvienas vaikas pradeda skleistis, rodyti pomėgius, linkti kažkurios specialybės ar hobio link. Ar griežtas tėtis žadate būti vaikui priimant vienus ir kitus sprendimus?

- Visų pirma jam suteiksiu pradmenis tos sporto šakos, kurią sportuoju aš pats. Nes jis gana dažnai su manimi lankosi salėje. Ir, pastebėjau, kad visą gautą informaciją sugeria kaip kempinė. Pastebiu, kad po truputį pradeda mosikuotis. Tačiau, jei paaugęs išsirinks kažkokią kitą veiklą, aš būsiu tas žmogus, kuris jį palaikys. Man nesvarbu, kas jis bus: ar šokėjas, ar čiuožėjas, ar bėgikas. Svarbu, kad ji surastų save ir sugebėtų realizuoti idėjas.

REKLAMA

- O, kalbant apie jūsų paties vaikystę, ar tėvai skatino imtis kikbokso?

- Oi, ne. Tėvai man draudė sportuoti, o kai sužinojo apie kikboksą, tai išvis uždraudė. Sakė, kad nemokės pinigų už tai, kad mane daužys. Pykdavo, kad pastoviai „sulaužytas“ vaikštau. Tačiau tai buvo tėvų požiūris, o aš ir toliau sportavau. Turėjau užsibrėžęs tikslą ir paslapčia ėjau jo link. Pasiekiau to, kad dabar savo šalyje esu geriausias šioje sporto srityje.

- Kaip į jūsų pasiekimus reaguoja tėveliai?

- Dabar palaiko. Tėvai – vieni didžiausių mano sirgalių.

- Beje, kada tėvai sužinojo, kad slapčia vis tiek mušatės?

- Į šią sporto šaką gilintis pradėjau aštuoniolikos. Tėvai žinojo, kad aš labai noriu... Išeidavau iš namų ir, aišku, apie tai, ką veiksiu nieko per daug nepasakodavau. Tačiau ką ten įmanoma buvo nuslėpti, kai namo kartais tekdavo grįžti sulaužytomis rankomis ir mėlynėmis po akimis. Tuomet jau tekdavo pasipasakoti, kad ne gatvėje sumušė, o sportuojant. Jie žinodavo, kad lankau kikboksą ir leisdavo suprasti, kad nepalaiko mano sprendimo.

REKLAMA

- Ar galimybė jėga apsisaugoti nuo užpuolikų gatvėse, jus pavertė drąsesniu žmogumi?

- Ne, tiesa sakant, atvirkščiai. Dėl to, kad esu kikbokso sporto šakos atstovas, man kaip tik nejauku eiti, tarkim, į nakčia veikiančias pasilinksminimo vietas: diskotekas, barus ir t.t. Ten, kur išgėrę žmonės, gali nutikti visko. Bijoti nebijau, tačiau visuomet stengiuosi nesivelti į nesąmones. Turiu savo gyvenimą, turiu savo šeimą, turiu mylimą darbą ir atsiduodu tam visa širdimi. Žinoma, būtų kažkokia situacija – sureaguočiau atitinkamai.

- Tai, jeigu reikėtų, žmoną apgintumėte?

- Be abejo. Šeima man yra viskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų