REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnietė Meda Petrikaitė vėlų penktadienio vakarą ramiai ėjo namo, tačiau staiga iš nugaros ją pradėjo atakuoti. Užpuolikas norėjo atimti jos kuprinę, tačiau Meda neleido. Mergina sako, kad šį vakarą ji prisimins dar ilgai.

Vilnietė Meda Petrikaitė vėlų penktadienio vakarą ramiai ėjo namo, tačiau staiga iš nugaros ją pradėjo atakuoti. Užpuolikas norėjo atimti jos kuprinę, tačiau Meda neleido. Mergina sako, kad šį vakarą ji prisimins dar ilgai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Viskas vyko šalia Gabijos gatvės „Rimi“ (Pašilaičiuose – red.) apie vidurnaktį. Mane kažkoks vyras puolė iš nugaros, dar maniau, kad koks draugas nori pagąsdinti... Nuo manės ėmė plėšti kuprinę, bet aš ją apkabinau. Jis bandė toliau ją plėšti, bet aš buvau stipresnė. Tada jis parvertė mane ant žemės, mušė kumščiu į veidą, spardė kojomis. Šalia žmonių nebuvo. Nežinau, kiek tai laiko truko, bet po to jis nubėgo, o aš bėgau namo šoko būsenoje ir dar ilgai joje buvau“, - pasakojo mergina.

REKLAMA

Meda sako, kad jai pačiai buvo neįtikėtina, kad viskas vyksta iš tikro, ir dar gana ramiame rajone.

„Nesikreipiau į policiją, nes bėda tame, kad aš neprisimenu, kaip jis atrodė, tik juodą striukę. Net nesupratau, kokio jis amžiaus - tiesiog jokių požymių nepamenu, net nemačiau iš to streso. Jis norėjo pavogti rankinę, bet aš gyniausi, tad nepavogė, bet sumušė, apspardė“, - pasakojo nukentėjusioji.

Laimei, mergina atsipirko mėlynėmis, tačiau patirtas stresas jos taip greit nepaliks...

„Dabar gydau fizines žaizdas, bet vidinės išliks žymiai ilgiau. Dabar – toks atsitiesimo etapas“, - sakė M. Petrikaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Šaukti ir bėgti

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis nurodė, kad bet kokiu atveju į policiją kreiptis verta:

„Kreiptis į policiją visada galima, gal ir naudinga, nes kažkas kitas gali būti nukentėjęs nuo to paties žmogaus tuo pačiu metu. Gal sulaikius jį kitoje vietoje galima atskleisti ir šitą nusikaltimą, ką jis bandė daryti. Nukentėjusioji vis tiek maždaug atsimena ūgį, sudėjimą, bent šiek tiek – nesvarbu, kad veido neįsidėmėjo. Gal jis ir pats prisipažins, kad dar kažką darė, kai atsiras žmogus (pateikęs pareiškimą – red.)“, - sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Matonis nurodė, kad dabar pareiškimą galima parašyti ir neišeinant iš namų – per epolicija.lt portalą, tad Medai jis patarė taip ir padaryti.

Policija pataria nesipriešinti

Jis taip pat pabrėžė, kad policija pataria tokiais atvejais nesipriešinti užpuolikui – juk sveikata yra brangiau:

„Mes visąlaik siūlome tokiu atveju nesipriešinti, geriau atiduoti savo daiktus, nes žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiau negu tie daiktai bet kokiu atveju“, - sakė pašnekovas.

Jeigu žmogų užpuola, R. Matonis patarė pradėti šaukti, kad išgirstų netoliese esantys žmonės, kurie galėtų ateiti į pagalbą, arba bėgti į didesnę susibūrimo vietą ir šaukti.

REKLAMA

„Reikėtų nevaikščioti tamsiomis, neapšviestomis gatvėmis, šalikeliais. Reikėtų eiti pagrindinėmis gatvėmis, kurios yra apšviestos ir kur važiuoja automobiliai, vengti parkų ir miškų. Kartais geriau pasirinkti ilgesnį maršrutą, negu eiti per mišką ar parką, nes tokiose vietose dažniausiai ir įvyksta tokie dalykai“,- kalbėjo R. Matonis.

Didesnis baimingumas – normalu

Psichologė Marija Giedraitytė-Guzikauskienė sako, kad norint žmogui greičiau atsigauti, svarbu suprasti, kad po užpuolimo patirti stiprias, netikėtas emocijas yra normalu.

REKLAMA

„ Po užpuolimo yra normalu tikėtis padidėjusio baimingumo, atsikartojimo tokio įvykio sapnuose, apskritai priešiško nusiteikimo prieš žmones ir įtarumo – kai žmogus tai suvokia, jis greičiau nusiramina. Šitas įvykis žmogaus gyvenime buvo kažkas nenormalaus,o į tokius netikėtus įvykius žmogaus organizmas sureaguoja kaip į grėsmę, tai yra natūralu tikėtis tokių neįprastų reakcijų“,- sakė psichologė.

Pasak jos, ši padidėjusi baimingumo būsena vieniems gali tęstis kelias savaites, kitiems – kelis mėnesius, tačiau ilgainiui tos reakcijos silpnėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Giedraitytė-Guzikauskienė sako, kad tokiais atvejais žmogui padeda visi būdai, kurie jam padidina saugumo jausmą: tai ir žmogaus, kuris jį nuramintų, turėjimas, ir pareiškimo policijai pateikimas.

„Kartais pareiškimo į policiją pateikimas ir tikėjimas, kad užpuolikas bus surastas, padeda suvokti, kas jam nutiko, o žmogui susiorientuoti svarbu. Visi veiksmai, kurie padeda geriau susiorientuoti, pavyzdžiui, susidėlioti galvoje, kas teisus, kas ne, padeda grįžti į tą normalią savijautą“, - kalbėjo specialistė.

Psichologė pataria gintis

Pašnekovė nurodė, kad užpuolimo atveju tinkamiausia reakcija žmogui yra gintis ir priešintis visaip, kaip įmanoma.

„Užpuolimo metu žmonės dažnai išsigąsta ir nesipriešina, o kai kada užpuolikai nėra tikri tuo, ką daro, ir jie išsigąsta net menko pasipriešinimo, ypač jeigu intencijos nebuvo labai suplanuotos, užpuolikas buvo nelabai pasiruošęs, tad bet koks pasipriešinimas kai kada jam sukelia nustebimą ir leidžia žmogui pabėgti. Žmonės išsigandę dažnai savęs neapgina, kai galėtų tą padaryti, nes šokas dažnai sukelia sustingimą. Tad kai kada verta ir nepasiduoti“, - sako psichologė, pažymėdama, kad tokioje situacijoje svarbiausia saugoti savo kailį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų