ES vykdomoji institucija šį pasiūlymą anksčiausiai ketina pateikti antrojoje 2007 metų pusėje.
Jungtinėse Valstijose taip trokštama vadinamoji žalioji kortelė iš tikro yra tapatybės kortelė, leidžianti imigrantams gyventi ir dirbti JAV, o galiausiai - prašyti suteikti JAV pilietybę.
Pagal ES planą, kuris dar tebėra rengiamas, norinčiųjų atvykti į bloką skaičius galėtų būti ribojamas. Tačiau pagrindinis tikslas - leisti žaliąją kortelę turintiems imigrantams lengviau įsidarbinti ES valstybėse, aiškino kitas pareigūnas.
Šis pasiūlymas susijęs su vienu aktualiausių Europai politinių klausimų ir gali sulaukti smarkaus kelių ES valstybių pasipriešinimo, nors tam, kad naujoji tvarka įsigaliotų, jai turi pritarti visos be išimties bloko narės.
Sausio 1-ąją pusmečiui pirmininkavimą ES perėmusi Vokietija anksčiau vadovavo jėgoms, besipriešinančioms bet kokiai ES bendrai legalios migracijos politikai ir teigė, kad nenori, jog kas kištųsi į jos darbo rinką.
Tuomečiai Vokietijos valdantieji socialdemokratai 2000 m. priėmė Žaliosios kortelės programą, norėdami prisivilioti kompiuterijos ekspertų iš Indijos ir kitų šalių.
ES pareigūnai aiškina, kad visai ES bendra programa, numatanti galimybę kilnotis iš vienos šalies į kitą, būtų kur kas patrauklesnė.
Santuoka su Jungtinių Valstijų piliečių - vienas lengviausių būdų užsieniečiui gauti JAV žaliąją kortelę, tačiau taip pat atsižvelgiama į įdarbinimo kriterijų ir pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos kandidatams.
Australijoje ir Kanadoje galioja balų sistema, pagal kurią pirmumo teisę turi aukštesnio išsilavinimo ir geresnių kalbinių įgūdžių asmenys.
ES legalios imigracijos taisyklės kiekvienoje šalyje skiriasi. Dauguma jų įsileidžia tik ribotą kiekį naujų atvykėlių, išskyrus perskirtų šeimų susijungimo atvejus, o leidimus dirbti išduoda turintiesiems specialių įgūdžių ir darbo sutartį.
Be to, ES sunkiai sekasi tvarkytis su savo piliečių teise dirbti bet kurioje bloko šalyje. Kai kurių senesnių valstybių narių piliečiai baiminasi, jog iš bloko naujokių į jų gimtines plūstelės pigi darbo jėga.
Daugelis senųjų ES narių tebetaiko suvaržymus laisvam darbuotojų iš dešimties daugiausia posovietinių valstybių, prisijungusių prie bloko 2004-aisiais, judėjimui, taip pat nesutinka įdarbinti atvykstančiųjų iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurios į ES įstojo sausio 1-ąją.
