STT šukuoja Utenos Katiną prieš plauką, o Vilniuje krenta romioji Džiuljeta. Džiuljetą Žiugždienę Algirdas Butkevičius paveldėjo iš artimiausios Algirdo Brazausko aplinkos. Bet A.Butkevičius mano, kad Dž. Žiugždienės pasitraukimas iš darbo nereikšmingas.
O gal tikrai nereikšmingas? Nes Druskininkų mero Ričardo Malinausko nė vienas raumenėlis nesudrebėjo net tada, kai jam į akis buvo vardijamos pavardės nomenklatūrinio elito, nemokamai viešėjusio Druskininkų vandens parke.
Atvirkščiai, kuo daugiau pavardžių Malinauskui vardijo, tuo jis labiau pūtėsi – juk tai, gerbiamieji, čia tik jums korupcija. Man – tai įtakos įrodymas. Ir iškart po to pasirodė premjero pareiškimas, kad Druskininkų meras elgiasi solidžiai ir nuo šiol „dviprasmiškai suprantamų dovanų“ nedalys.
Pažeidimai keliuose
Lygiai taip pat turbūt visai nereikšmingas yra vienas naujausių Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.
“Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui <...>“.
Automobilių kelių direkcija nuo šių metų įvedė reikalavimą, kad įmonės, kurios dalyvauja konkursuose keliams tiesti, turi turėti ne vieną projekto vadovą, o du. Ir tokius, kuriems neužtenka tik Aplinkos ministerijos išduodamo sertifikato. Pagal naujausius reikalavimus kelių inžinieriai – projektų vadovai - turi turėti dar ir ypatingų statinių vadovavimo 36 mėnesių praktikos per dešimt paskutiniųjų metų.
Šis reikalavimas, kurį Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino netinkamu, pertekliniu ir įpareigojo jį pakeisti, buvo pritaikytas ir Via Balticos pirmojo etapo pirmojo ruožo konkurse - viename paskutiniųjų stambių Automobilių kelių direkcijos vykdytų viešųjų pirkimų.
Jį laimėjo įmonė, kuri tokių specialistų, kokius surašė kelių direkcija, turėjo. Pralaimėjo toji įmonė, kuri vieną tokį specialistą buvo „pasiskolinusi“. Ir pralaimėjo praktiškai tik todėl, kad pasiskolintąjį specialistą – projekto vadovą - kažkoks nepažįstamasis atėjo ir prigąsdino pasitraukti iš konkurso.
Kaip ir absoliučią daugumą viešųjų pirkimų, Via Balticos pirmojo etapo pirmo ruožo konkursą laimėjo „Kauno tiltai“. O „Kauno keliai“ iš jo iškrito todėl, kad nebeturėjo specialisto, kuris, kaip išaiškino Viešųjų pirkimų tarnyba, konkursiniuose reikalavimuose yra perteklinis.
Ar galėjo būti kitaip?
Negalėjo. Nes „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ yra dvi daugiausia Automobilių kelių direkcijos skelbtų viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės – nuo 2010 m. Iki 2015 –ųjų be naujausių pirkimų su jomis sudaryta sutarčių už 312 milijonų eurų. Tai yra 8 iš 10 didžiausios vertės Lietuvos kelių sektoriaus užsakymų.
Tos pačios Viešųjų pirkimų tarnybos analizė rodo, kad statybų sektoriuje visus viešuosius pirkimus, tai yra didžiulius valstybės pinigus iš 7000 veikiančių statybos įmonių dalijasi vos 20 bendrovių.
Iki 2020 – ųjų Lietuvos keliams iš Europos Sąjungos biudžeto yra numatyta dar tiek pat – pusė milijardo eurų. Kaip veikia rinkos dalyviai, čia kitas klausimas. Prie to paties – europinių pinigų lovio – nori prisibrauti visi. Jei būtų galima šitaip prisisiurbti prie lovio, kai tai padarė „Kauno tiltai“ ar „Panevėžio keliai“, bet kuris kitas tai ir padarytų.
Tačiau Automobilių kelių direkcijos reikalavimai kyla su kiekvienu pirkimu, nes rinka reaguoja, ji nestovi vietoje. Su tais pokyčiais auga ir užkardos. Ir jos kyla stambiųjų rinkos dalyvių naudai.
Partijų karmuškės
Kodėl Automobilių kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija sukūrė tokias idealias sąlygas dviem įmonėm ir toliau leidžia joms tarpti? Prisėskit ir pasigūglinkit, kuri partija yra kėlusi paskutiniu metu klausimą apie korupciją kelių sektoriuje. Ką radote? Nieko? Tada bent jau pagūglinkite, na, ne taip kategoriškai – korupcija. Parašykite, pavyzdžiui, konkurencijos pažeidimai kelių sektoriuje. Nieko? Ir liberalai nieko nesako šiuo klausimu, kai 76 proc. visų pirkimų laimi dvi įmonės. Ir kad statybų sektoriuje viešųjų pirkimų sumas dalijasi tik 20 bendrovių iš daugiau nei pusės tūkstančio.
Bet pagūglinkite, kas yra vadovavę Susisiekimo ministerijai ir kas jai vadovauja dabar. Prie vairo stovėjo ir liberalai bei jų vadas Eligijus Masiulis. O dabartinio socdemų ministro Rimanto Sinkevičiaus viceministru yra Algis Žvaliauskas, kažkada buvęs konservatorių Vyriausybės Susisiekimo ministras. Tiesa, jis per skilimą nuėjo su Gediminu Vagnoriumi, kuris šiandien – darbietis, bet Marijampolėje ir tarp kelininkų klanų ribos dažniausiai nuo partijų pavadinimo nepriklauso. Tiesa, dabar ir darbiečių šioje ministerijoje yra ne vienas ir ne du, tad šie irgi gauna. O kurie negauna iš čia, turi kitur, tad net negalvoja, kad reikėtų patyrinėti tokią jautrią sritį kaip kelių tiesimas.
Tiesa, susisiekimo ministru yra buvęs ir premjeras Algirdas Butkevičius.
