„Daviau savo jauniausiam broliui pinigų, kad kai mirsiu, netrukdytų mano anūkų ir dukrų. Pasakiau, kad pasamdytų 10 moterų, kurios apraudos mane už 300 pesų. Bet labai trumpai, kai mane išneš iš namų, bažnyčioje ir kapinėse. Tai viskas. Joms atiteks 300 pesų. Taip susitaupys pinigai, kurių užteks šeimai maitintis tris dienas“, - pasakoja mirti pasiruošęs Antonio Garcia.
300 meksikietiškų pesų, tai apie 18 dolerių.
„Jis man pasakė: kai mirsiu, broli, tu būsi atsakingas už moteris, kurios ateis į mano laidotuves. Taigi man teks tuo pasirūpinti“, - tikina Antonio brolis Raulis.
O su 2 m ilgio ir 80 cm pločio karstu Antonio gyvena jau 19 metų.
„Man tai yra normalu. Žmonės bijo karstų, bet man tai kaip lagaminas. Lagaminas kelionei. Aš nebijau. Prieš tai turėjau mažą kambarį ir karstą saugojau po savo lova“, - nieko keisto tame nemato Antonio.
Net vieta kapinėse jau rezervuota. Čia po mirties pagelbės ir pusbrolis duobkasys.
„Aš padaryčiau taip pat. Nes žinote, kaip sakoma: kartais gerai sutari su šeima, o kartais ne“, - svarsto vyro pusbrolis Santiago.
Meksikietis į savo pomirtinį gyvenimą investavo jau kone 1000 dolerių. Tikra dovana šeimai. Jai beliks sudalyvauti tradicinėse meksikietiškose laidotuvėse.
