REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paaiškėjo, kiek lietuvių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo

Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, ilgiau nei 3 mėn. galėtų pragyventi tik 30 proc. šalies gyventojų, o dar 29 proc. tą galėtų daryti tik mėnesį, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.   Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad tik kiek mažiau, nei pusė Lietuvos gyventojų sugebėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.   „Dar 10 proc. patenka į didžiausią rizikos dalį, tai yra tie žmonės, kurie negalėtų pragyventi ilgiau nei savaitę. Vadinasi, jie nėra sukaupę apskritai jokių santaupų ir nėra pasiruošę netikėtoms išlaidoms, pajamų netekimui“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo T. Grinytė.   Anot specialistės, maždaug 39 proc. gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o labiausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams: vyrai, didmiesčių gyventojai ir aukščiausią išsilavinimą turintys žmonės.   „Labiausiai populiarūs taupymo būdai yra taupymas grynaisiais ir taupymas sąskaitoje. Jeigu kalbėtume apie taupymą grynaisiais, taip taupo 45 proc. Lietuvos gyventojų, o banko sąskaitoje – 43 proc. Šie du taupymo būdai paprasčiausi yra, tačiau tikrai neišgelbėja nuo netikėtų pagundų, noro apsidovanoti save. Rekomendacija būtų – lėšas, skirtas taupymui, paslėpti nuo savęs ir turėti kitose sąskaitose, prie kurių būtų sunku prieiti labai paprastai“, - patarė T. Grinytė.   Taip pat pašnekovė nusirodė, kad dažniausiai lietuviai taupo būstui (16 proc.) arba automobiliui (11 proc.).

Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, ilgiau nei 3 mėn. galėtų pragyventi tik 30 proc. šalies gyventojų, o dar 29 proc. tą galėtų daryti tik mėnesį, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.   Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad tik kiek mažiau, nei pusė Lietuvos gyventojų sugebėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.   „Dar 10 proc. patenka į didžiausią rizikos dalį, tai yra tie žmonės, kurie negalėtų pragyventi ilgiau nei savaitę. Vadinasi, jie nėra sukaupę apskritai jokių santaupų ir nėra pasiruošę netikėtoms išlaidoms, pajamų netekimui“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo T. Grinytė.   Anot specialistės, maždaug 39 proc. gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o labiausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams: vyrai, didmiesčių gyventojai ir aukščiausią išsilavinimą turintys žmonės.   „Labiausiai populiarūs taupymo būdai yra taupymas grynaisiais ir taupymas sąskaitoje. Jeigu kalbėtume apie taupymą grynaisiais, taip taupo 45 proc. Lietuvos gyventojų, o banko sąskaitoje – 43 proc. Šie du taupymo būdai paprasčiausi yra, tačiau tikrai neišgelbėja nuo netikėtų pagundų, noro apsidovanoti save. Rekomendacija būtų – lėšas, skirtas taupymui, paslėpti nuo savęs ir turėti kitose sąskaitose, prie kurių būtų sunku prieiti labai paprastai“, - patarė T. Grinytė.   Taip pat pašnekovė nusirodė, kad dažniausiai lietuviai taupo būstui (16 proc.) arba automobiliui (11 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų