Toks vaizdas artėjant Vėlinėms bado akis ne vienam artimųjų kapų skubančiam tvarkyti kauniečiui. Tačiau tokių užribio žemės bedalių turi ne tik Kaunas, o ir kiti šalies miestai. Paprastai jie visi atgula kapiniųpakraščiuose, kur nors kampe.
Štai Panevėžyje daugelis skubančių aplankyti artimųjų kapų nė nepastebi kuklių palei tvorą išrikiuotų antkapių. Čia tvarka yra, tačiau akis taip pat bado gana skurdi aplinka. Iškilnoti antkapiai, nuo laiko sudūlėję mediniai kryžiai ir nykti sulig žole pradėję kauburėliai. Pasak kapiniųprižiūrėtojos, daugiausiai šie kapai aptvarkomi svetimų žmonių rankomis.
Kapinių prižiūrėtojai tikina, kad nuolat tvarkyti ir rūpintis vienišųjų kapais jiems nepriklauso. Tokie pasaulio užribio mirusieji paprastai didesnio kapinių lankytojų gailesčio sulaukia nebent prieš Vėlines. Tačiau pakalbinti žmonės stebisi, kad valstybė tokių kapų priežiūrai visai neskiria lėšų.
Šių velionių kelionei anapilin savivaldybės skiria apie 400 eurų. Už šiuos pinigus jie tik palaidojami. O toliau prižiūrėti šių kapų kaip ir nėra kam. Laidojimo paslaugų teikėjai dažnai skundžiasi, kad ir šių pinigų vargiai užtenka pačioms laidotuvėms. Tad neretai tenka taupyti, mirusieji laidojami be jokių šarvojimo tradicijų.
Per metus Lietuvoje miršta maždaug tūkstantis žmonių, muo kurių nusigręžę artimieji ir nenori patys jų laidoti.
