Plačiau – TV3 vaizdo reportaže:
Lapkričio antrąją mirusiųjų pagerbimo diena Kluni vienuoliai paskelbė dar devintajame amžiuje ir tai tapo Katalikų bažnyčios tradicija. Tuo metu Visų šventųjų diena, kuomet pagerbiami būtent šventieji, minima tik nuo 15-ojo amžiaus.
Šimtmečiams bėgant šios dienos kiek prarado sakralinę prasmę ir dažniausiai žmonės tarp jų deda lygybės ženklą. Prie to prisidėjo ir sovietų režimas. Penkis okupacijos dešimtmečius tokios religinės šventės kalendoriuje išvis neegzistavo. Etnografas Jonas Mardosa nemano, kad reikėtų stebėtis lietuvių noru anksčiau laiko pagerbti artimųjų atminimą, mat žiloje senovėje įvairios apeigos vykdavo kone mėnesį.
Katalikiška mirusiųjų pagerbimo diena Lietuvoje pradėta minėti nuo pat krikščionybės įvedimo. Tačiau į dausas iškeliavusius artimuosius įvairiomis apeigomis minėdavo ir pagonys. Viduramžiais šventę vadino Ilgėmis. O štai pats Vėlinių terminas pradėtas vartoti ne taip seniai. Pirmieji savo kūriniuose jį naudojo 19 amžiaus rašytojai.
Lietuvoje lapkričio pirmoji nedarbo diena paskelbta 1990-aisiais. Šią dieną kapus lanko ir žvakutes uždega ir lenkai, čekai, švedai, vokiečiai, slovėnai.
