Verslininkų apklausos rodo, kad trys iš keturių darbdavių kitąmet kels atlyginimus – tai planuoja daryti 75 procentai įmonių. Atlyginimai didės vidutiniškai 2,3 procento, o labiausiai tai palies specialistus, darbininkus ir vidutinės grandies vadovus. Tačiau dilema – kam duoti daugiau, o kam mažiau, vis dar išlieka?
Pasižvalgius po Europos Sąjungos žemėlapį, akivaizdu, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis nuo Europos Sąjungos vidurkio atsilieka maždaug tris kartus. O kvalifikuotų darbininkų atlyginimai popieriuje tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos, skiriasi septynis kartus.
Palyginti su Vokietija, Švedija ir Airija – beveik penkis kartus. Pasak ekonomistų, ne veltui kai kurios iš šių šalių pasirenkamos kaip pagrindinės emigracijos kryptys. Tačiau, pasirodo, darbuotojų lūkesčiai gerokai pranoksta darbdavių galimybes. Esą neretai viliamasi, kad darbo užmokestis didės taip pat kaip prieš krizę – pavyzdžiui, keliolika procentų kasmet. Tokios viltys bliūkšta, mat dosnesnio atlygio darbuotojas gali tikėtis tik už didesnę vertę kuriantį darbą.
Na, o tų įmonių, kurios neketina kelti atlyginimų savo darbuotojams, laukia didžiuliai iššūkiai. Esą nedidinant darbo užmokesčio, darbuotojai ims migruoti į finansiškai patrauklesnes įmones, o kvalifikuotų darbuotojų stygius tik didės. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.
