REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP).

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų).

REKLAMA

Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd. eurų arba beveik perpus mažiau nei šiemet. Daugiausiai – apie 1,2 mlrd. eurų – numatoma skolintis vidaus rinkoje leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius bei mažmeniniams investuotojams skirtus taupymo lakštus.

„Biudžeto įstatymo pateikimas yra gera proga pasakyti apie ekonomikos būklę – kur esame, kokią politiką turi vykdyti valstybė, kad ekonomikos raida būtų spartesnė ir geresnė“, ‒ pristatydamas projektą kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak ministro, žiūrint į dabartinius ekonominius įvykius Lietuvoje, pavyzdžiui, neslopstančią vidaus paklausą, mažmeninės prekybos dinamiką, yra galimybių dar šių metų BVP iššokti aukščiau 2 proc. augimo kartelės, nors prognozuojamas 1,9 proc. augimas.

Kitų metų biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2016 m. BVP augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

Atrodome gerai, tačiau nieko nedarome, kad atrodytume geriau

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikino, kad vertinant Europos sąjungos kontekste, visų Baltijos šalių skolos yra labai nedidelės ir esame tarp mažiausiai įsiskolinusių. Tačiau jei lyginsimės su kaimynėmis Latvija ir Estija – mūsų skola didžiausia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Estijos skola yra labai neženkli ir ji geriausiai atrodo iš visų Europos sąjungos šalių pagal įsiskolinimą. Tuo tarpu Latvijos skola panaši į Lietuvos, tačiau jie daro atitinkamus žingsnius ją mažinti“, – teigė ekonomistė.

J. Rojaka priduria, kad vienas iš svarbiausių aspektų yra ne skolos dydis, bet finansavimo kaštai. Tiek absoliučios, tiek ir santykinės skolos finansavimo sąnaudos Lietuvoje yra blogesnės palyginus su Latvija.

„Tai yra – mes mokame už pasiskolintas lėšas brangiau. Tačiau dabartinis žingsnis skolintis tarptautinėje rinkoje ir jas refinansuoti, skolinantis ilgam laikui, 10 - 20 metų, yra drąsus ir inovatyvius žingsnis. Nes situacija rinkoje yra tikrai palanki, palūkanų normos yra žemos ir matytina, kad kurį laiką jos išliks žemame lygyje“, – aiškino pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų