REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Psichologinės pagalbos dažniausiai kreipiasi moterys, o su kokiomis problemomis susiduria vyrai? Koks laimės ir harmonijos receptas gyvenant didmiestyje? Apie visa tai - pokalbis su „Vyrų krizių centro“ direktore, psichologe Dovile Bubniene.

Psichologinės pagalbos dažniausiai kreipiasi moterys, o su kokiomis problemomis susiduria vyrai? Koks laimės ir harmonijos receptas gyvenant didmiestyje? Apie visa tai - pokalbis su „Vyrų krizių centro“ direktore, psichologe Dovile Bubniene.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ilga laiką dirbote „Moterų krizių centre“. Kodėl nusprendėte padėti vyrams?

- Dirbant moterų krizių centre man tapo akivaizdu, kad psichologinės pagalbos reikia ir vyrams. Tačiau pamačiau, kad vyrams labai sudėtinga ateiti, kai kuriuos moterys juos tiesiog atsitempdavo. Todėl 2009 metais įsteigėme „Vyrų krizių centrą“. Stipriosios lyties atstovai dažniausiai kreipiasi dėl tarpusavio santykių problemų. Paprastai byrančią santuoką vyrai linkę išsaugoti. Anksčiau vyrai į mus kreipdavosi kažkieno paskatinti ar palydėti, o dabar pastebime dinamiką, jog vyrai drąsėja, patys skambina ir prašo pagalbos. Tiesa, moterų psichologinės pagalbos kreipiasi penkis kartus daugiau nei vyrų.

REKLAMA

Kokios didžiausias vyrų problemas pastebite?

- Pati didžiausia problemų grupė – tarpusavio santykių bėdos. Vėliau tai perauga į smurtą artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimą. Neretai vyrams iškyla ir gyvenimo prasmės klausimas, patiriama savotiška krizė. Turime vyrų, kurie nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Nemaža dalis nukenčia nuo tėvų, senyvo amžiaus tėvai nukenčia nuo sūnų ar dukrų, brolis skriaudžia brolį. Spręsdami visas problemas žiūrime labai atsakingai.

REKLAMA
REKLAMA

Esate viena iš asociacijos „Kaunietė“ steigėjų. Kokia veikla šiuo metu užsiimate?

- Vienas pirmų mūsų projektų – gerų darbų karuselė, kurioje atsispindės miestiečių geri darbai. Iš tiesų žmonės daro gera vieni kitiems, tiesiog tai dažniausiai lieka kažkur nutylėta. Tai projektas, kuris kauniečius nuolat informuos apie padarytus gerus darbus.

Ar kauniečiai laimingi žmonės?

- Visą gyvenime gyvenu Kaune ir tarp kauniečių. Aš matau, jog esame labai darbštūs žmonės, kurie išies kartais net pernelyg daug laiko skiria darbui, norėdami gerovės savo šeimai. Be to, kauniečiai itin didžiuojasi savo miestu. Pagal laimės indeksus Lietuva toli gražu neužima pačios aukščiausios vietos. Todėl stengtis tikrai yra kur kiekvienam iš mūsų. Reikia keisti požiūrį, skirti daugiau laiko saviugdai, užsiimti relaksacija, meditacija ir stiprinti pozityvumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ko palinkėtumėte kauniečiams?

- Gyvenime ateina momentas, kuomet reikia permastyti savo vertybes. Kartais tenka ir darbą keisti, atsisakyti žalingų įpročių, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, vykdyti minčių higieną, kad mintys būtų pozityvios, vyti blogas mintis lauk. Visuomet sakau savo klientams: „kai išeisite iš kabineto, pažiūrėkite, kokia graži diena – šviečia saulė, gelsta lapai, labai gražus metų laikas. Ar jūs tą pastebite?“ Tiesiog reikia mokėti džiaugtis paprastais dalykais, išmokti pastebėti mažas gražias smulkmenas, kiekvieną dieną ir akimirką. Linkiu daugiau optimizmo, vidinės ramybės, daugiau pasitikėjimo vieni kitais, o svarbiausia – daugiau šypsenų mieste.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų