Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą paskirstyti tarp Bendrijos narių 160 tūkst. pabėgėlių.
„Esame įsitikinę, kad mes kaip šalys turėtume kontroliuoti asmenų, kuriuos galima priimti ir taip pat pasiūlyti jiems pagalbą, skaičių“, – Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją po to susitikimo.
Į Europą toliau plūsta rekordiniai skaičiai žmonių, daugiausiai besigelbstinčių nuo karų ir skurdo. Per pastarąją parą į Makedoniją įžengė apie 7,6 tūkst. atvykėlių.
Mėgindama atremti šį antplūdį, Vokietija sakė, kad netgi naujausias ES planas nėra pakankamas, bet kanclerė Angela Merkel neturi daug galimybių įtikinti persigalvoti kitas šalis, kurios atsisakė prisidėti, nes ji jau atmetė baudžiamąsias priemones, tokias kaip Bendrijos subsidijų sumažinimas.
Vengrija nusprendė pasiųsti kariuomenę padėti statyti 4 m aukščio tvorą palei pietinę sieną su Serbija, o vaizdai, nufilmuoti tame regione veikiančioje prieštaringai vertinamoje Reskės pabėgėlių stovykloje parodė, kad atvykėliai yra maitinami „kaip gyvuliai garde“: policijos pareigūnai mėtė sumuštinius besigrumiančiai alkanų žmonių miniai, kurioje buvo moterų ir vaikų.
Daugelis rytinių ES šalių lieka griežtai nusistačiusios prieš pabėgėlių perkėlimo planą, nors dauguma tų žmonių plūsta į šiaurę.
Austrijoje nuo pirmadienio buvo užregistruota 16 tūkst. migrantų, bet tačiau šalyje pasiliko tik apie 1,1 tūkst., o visi kiti patraukė į Vokietiją, pranešė vietos pareigūnai.
„Nedera kalbėti apie privalomas kvotas, apskaičiuotas vien biurokratiniu pagrindu – sakyčiau, buhalteriškai, nepasitarus su šalimis narėmis“, – skundėsi Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Jo nuomonė sutapo su išsakyta Slovakijos premjero Roberto Fico, kuris trečiadienį pareiškė: „Nenoriu vieną dieną atsibusti ir rasti šioje šalyje 50 tūkst. žmonių, apie kuriuos nieko nežinome.“
Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio išdėstytuose pasiūlymuose numatoma peržiūrėti daug kritikos sulaukusią ES Dublino sutartį, pagal kurią prieglobsčio prašantys žmonės privalo būti registruojami toje Bendrijos šalyje, kurią jie pirmiausiai pasiekė.
Tuo tarpu į Graikijai priklausančią Lesbo salą toliau plaukė pabėgėlius gabenančios valtys, o šimtai žmonių turėjo eiti 50-60 km nuo išsilaipinimo vietos iki pagrindinio miesto, kur galėtų užsiregistruoti.
„Einame jau keturias valandas. Nėra jokių autobusų, taksi, vandens – nieko“, – skundėsi 23 metų anglų literatūros studentas iš Sirijos Mohammedas Yassinas al Jahabra.
Tūkstančiai žmonių yra priversti nakvoti gatvėse nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat buvo pranešimų apie susirėmimus su riaušėmis.
Danija neketina laikytis ES pasiūlytų kvotų pabėgėliams priglausti
Danija tvirtina nepriimsianti nė vieno iš 160 tūkst. pabėgėlių, kuriuos Europos Sąjunga nori perskirstyti iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos į kitas šalis.
Kaip Didžioji Britanija ir Airija, Danija teisiškai nėra įsipareigojusi dalyvauti ES planuose paskleisti pabėgėlius tolygiau per visas ES nares, ir Danijos integracijos ministrė Inger Stoejberg (Inger Stoiberg) penktadienį aiškiai pasakė, kad Danija savo noru neketina prie šios akcijos dėtis.
„Mes nedalyvausime 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstyme“, Danija ir taip jau daug priima prieglobsčio prašytojų, sakė ji žurnalistams.
Pernai prieglobsčio Danijoje paprašė 15 tūkstančių asmenų. Jos kaimynėje Švedijoje, kurioje gyventojų yra beveik dvigubai daugiau, jau priėmė daugiau kaip 80 tūkstančių.
Migrantų krizė gali tapti „didžiausiu iššūkiu“ per ES istoriją, sako Vokietija
Precedento neturintis migrantų ir pabėgėlių antplūdis Europos Sąjungoje gali tapti didžiausiu šio bloko kada nors patirtu iššūkiu, Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė per penktadienį Prahoje surengtą nepaprastąjį pasitarimą su rytinėmis Bendrijos šalimis, atsisakančiomis sutikti su pabėgėlių priėmimo kvotomis.
Didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo Europos pabėgėlių krizė gali būti „didžiausias iššūkis ES per jos istoriją“, sakė vokiečių diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), ragindamas parodyti didesnį solidarumą, kai Berlynas „numato sulaukti 40 tūkst. migrantų iš pietų šį savaitgalį“.
Migrantai maištavo prieš Vengrijos valdžią, sako premjeras
Migrantai pastarosiomis dienomis maištavo prieš Vengrijos valdžios institucijas, užėmė geležinkelio stotis ir atsisakė registruotis, penktadienį pareiškė vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas ir pridūrė, kad nuo ateinančios savaitės policija imsis griežtesnių veiksmų.
„Turint galvoje, kad pas mus vyksta nelegalių migrantų maištas, policija atliko savo darbą puikiai, nenaudodama jėgos“, - sakė V.Orbanas žurnalistams po susitikimo su centro dešiniosios Europos liaudies partijos frakcijos, kuri yra didžiausia Europos Parlamente, lyderiu vokiečiu Manfredu Weberiu.
Premjeras pažymėjo, kad nuo rugsėjo 15 dienos, kai šalyje įsigalios griežti imigracijos įstatymai, neteisėtai Vengrijos sieną kirtę migrantai bus areštuojami.
Latvijos valdančioji koalicija nesutarė dėl papildomų pabėgėlių priėmimo
Latvijos valdančiajai koalicijai nepavyko susitarti dėl papildomų 526 pabėgėlių priėmimo pagal naująjį migrantų paskirstymo planą, kurį šią savaitę pristatė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.
Tai pranešė Latvijos vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma po penktadienį ryte surengto neeilinio valdančiosios koalicijos partijų posėdžio.
Premjerė sakė, kad tarp koalicijos partnerių vyko „labai rimtos“ diskusijos.
„Matyt, pirmadienį vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis vyks į (Europos Sąjungos šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos) posėdį su ta pačia pozicija, kokią Latvija turėjo anksčiau“, - sakė L.Straujuma.
Visgi dėl vieno dalyko valdančiajai koalicijai pavyko sutarti. „Visos trys valdančiosios koalicijos partijos pasisako už aiškų mechanizmą ir veiksmų gaires sprendžiant migracijos problemą Europos Sąjungoje“, - sakė premjerė.
L.Straujuma pabrėžė, kad koalicija tęs pastangas susitarti.
Sekmadienį prieš ES ambasadorių posėdį yra numatytas L.Straujumos susitikimas su J.-C.Junckeriu.
„Latvija yra vienintelė šalis, nesutikusi su pasiūlymu dėl (pabėgėlių) skaičiaus. Ketinu pasikalbėti su ponu J.-C.Junckeriu, ir mes ieškosime sprendinio, priimtino Latvijai“, - sakė premjerė.
