Tačiau lietuviai migrantų – net ir pabėgėlių nuo karo – atžvilgiu yra ypač priešiški. tai rodo naujausi visuomenės tyrimai. Ekspertai taip pat svarsto, kodėl katalikiškoje šalyje vis dar mažai krikščioniškos atjautos, o svetimų baimė – tokia didelė?
Šios trylikametė iš Irako vardas Kara, ji užaugusi nori būti dizainere. Tolimoje šalyje ji paliko savo namus, gimines ir draugus, o į Lietuvą atsivežė tik savo šunelį.
O jos tėvui sutriko širdies veikla, iki šiol jį kankina nemiga, nes Irake paskutiniais metais jis tiesiogine prasme negalėjo miegoti. Bijojo, kad užmigus, įsiverš islamo kovotojai ir išniekins jo dukras.
„Islamo valstybės kovotojai, jie neskiria, ar tu krikščionis ar musulmonas. Jie, kai nori kažką daryti, jie šaudo. Ar sėdi mašinoj, ar kažkur toliau, bet vis tiek šaudo. Jiems nėra skirtumo. Mes bėgome grynai nuo grėsmės. Nes nėra ten saugu gyventi“, - pasakoja pabėgėlis iš Irako Lazaras Shamoonas.
Dalia Grybauskaitė: situacija Europoje pablogėjo drastiškai
Lazaro ir dar dviejų irakiečių šeimas, liepą priglaustas arkivyskupijos „Carito", aplankė ir Dalia Grybauskaitė.
Šią savaitę tapo aišku, kad Lietuvai teks priglausti ne 325, o mažiausiai 1100 pabėgėlių. Besitęsiant beprecedentei pabėgėlių krizei visoje Europos Sąjungoje, šis skaičius – tikrai ne baigtinis.
Dalia Grybauskaitė, anksčiau derėjusis dėl mažesnio pabėgėlių skaičiaus ir pabėgėlių skirstymo kriterijų, dabar atrodo gerokai atlaidesnė.
„Mes niekada nekėlėme klausimo būtinai mažiau. Mes kėlėme klausimą apie objektyvius kriterijus. Pirmasis pasiūlymas kuris buvo gegužės birželio mėnesį buvo labai nepalankus mažoms valstybėms, disproporciškas ir labai neobjektyvus... švelniai tariant“, - sako prezidentė.
„Situacija drastiškai pablogėjo Europoje. Nes padidėjo prašymas iš pabėgėlių apgultų valstybių be jokios abejonės atėjo didesnis“, - priduria šalies vadovė.
Politikai derasi dėl skaičių ir pinigų, tačiau didžiajai daliai lietuvių konkretus pabėgėlių skaičius - ne tiek svarbus. Naujausi europiniu mastu atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai apskritai imigrantų atžvilgiu yra nusiteikę gana priešiškai.
Lietuvis vis dar nesijaučia pasaulio pilietis
Apie 60 proc. lietuvių mano, kad imigrantai niekaip neprisideda prie šalies gerovės. Ir skirtingai nei, pavyzdžiui, švedai, pas kuriuos imigrantai plūsta, lietuviai, kurie emigrantų beveik nematę, juos vertina neigiamai.
„Jeigu žiūrėt mūsų regioną, tai mes ypatingai neišsiskiriam. Išsiskiria čekai. Jie pirmą vietą užima pagal negatyvumą bet kurios imigracijos atžvilgiu“, - mano sociologas Vladas Gaidys.
Bet ar gali kokią nors grėsmę kelti mums, lietuviams, šios mielos draugiškos merginos ar šie pusamžiai svetingi vyrai, tiesiog nekantraujantys imtis kokio nors darbo, kad išlaikytų savo šeimas? Kaip suprasti tokią didelę lietuvių ir ne tik jų – visos Rytų Europos netoleranciją pabėgėliams?
„Man atrodo, kad lietuvis vis dar nesijaučia pasaulio pilietis. Vis dar yra žmonių, kurie nemėgsta keliauti, kurie mėgsta, žodžiu, gyventi prisiminimais, kurie mėgsta klausytis „Russkoje radio“. Jie yra tikrai tie žmonės, kurie gali būti labai nepatenkinti“, - svarsto rašytojas Sigitas Parulskis.
Lietuviai – dviveidžiai
Kita vertus, vaizdai, kai į Europos Sąjungą tiesiog srautais plūsta migrantai, tikrai kelia šiurpą. Jų labai daug. Jie kitokie. Kartais - netgi labai įžūlūs.
„Vaizdas, ką mato žmonės, yra baisus. Man pačiam, pavyzdžiui, neramu. Iš esmės visi šitie slavai supantys mus, tai jie vienaip ar kitaip yra iš panašios kultūros. Nėra kultūrinio skirtumo didelio. Krikščionys, ar ne? Arabai mums asocijuojasi su islamu, o islamas – su terorizmu“, - lygina rašytojas.
Šie irakiečiai, kuriuos lankė Prezidentė, - krikščionys. Gal todėl ir jiems lengviau čia integruotis, ir politikams krikščionis lankyti ir priimti yra lengviau. Tačiau juk ne visi pabėgėliai bus krikščionys. Dauguma plūstančių Europon – musulmonai. O lietuvių patirtis su kitokiais – labai nekokia.
Žydus žudė tikrai ne visi lietuviai, ne vienas jų žydus gelbėjo. Tačiau kiek liko abejingų, skaičiai yra baimę keliantys.
Visuomenę tiriantys ekspertai sako, kad lietuviai - dviveidžiai. Viena vertus, jie nepritaria imigracijai, tačiau patys yra didžiausi rėmėjai Europos Sąjungos suteikiamos galimybės dirbti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.
„Ties ta puse tolerancija yra didžiulė. Bet galbūt sau, o ne kitiems“, - tikina sociologas.
Be to, lietuviai dar neskiria pabėgėlių nuo ekonominių migrantų. Tų, kurie bėga nuo karo ir mirties. Ir tų, kurie tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Visi lietuviams kol kas atrodo vienodi – ateiviai.
„Jeigu jų bus dešimt, tai viena istorija. Jeigu tūstantis – dar kita istorija. Jeigu penkiasdešimt tūkstančių – dar kita istorija“, - prognozuoja V. Gaidys.
„Lietuviai, kurie labai deklaruoja, esantys katalikai, iš esmė šiuo atžvilgiu jie yra blogi katalikai. Artimo meilė deklaruoja būtent tai – reikia artimą užjausti, padėti ir pasidalinti“, - primena S. Parulskis.
Koks bus mūsų santykis su šiais žmonėmis ateityje, niekas negali pasakyti.
