Tai – ne tuščios sapalionės. Jei netikite, paklauskite rinktinės trenerio asistento Gintaro Krapiko. Pats kažkada nacionalinius marškinėlius vilkėjęs ir po krepšiu grūmęsis treneris net įsikarščiuoja, kai kalba apie „užrašą ant maikutės“ ir kaip tai veikia krepšininką.
„Turi savo kūnu pajusti, ką tai reiškia, kai 10 tūkst. žiūrovų prieš rungtynes garsiai gieda Lietuvos himną ir tu tuos marškinėlius dėvėdamas išeini į aikštę, tai paveikia visus. Nebent tu robotas“, - teigė trenerio asistentas. Sutinku ir linksiu galva. Neabejoju, kad tokia daugiatūkstantinė vilčių jūra gali nunešti taip toli, kad net iškyla pavojus prarasti koncentraciją, priimti nelogiškus sprendimus, klysti.
„Bet mes esame profesionalai, – tuoj girdžiu ausyse prisiekusio kovotojo Jono Mačiulio žodžius. – Turime nusiraminti. Daugeliui tai jau buvo „n“ kartų.“ Jis taipogi teisus. Ne visiems pavyksta susitvarkyti su startiniu jauduliu ir tai sunku suprasti pergalių išlepintiems Lietuvos rinktinės sirgaliams.
Po rungtynių Rygoje jie šventė, tačiau juos labiau vežė alkoholis, o ne vos vienu taškeliu išplėšta pergalė prieš autsaideriais vadintus ukrainiečius. Veidai apsiniaukia paklausus apie rinktinės žaidimą ir pasipila žodžiai: „neramina“, „nesitikėjau“, triuškinti tokius reikia“, „gal geriau būtų pralaimėję“, „ateitis neaiški“.
Tiesa, nerimo virusas siaučia tik tarp sirgalių, bet jokiu būdu ne Lietuvos rinktinės stovykloje. Čia – tylus susikaupimas, naujo iššūkio ramus laukimas, vienas kitas juokelis ir daugybė metimų į krepšį. Tokia atmosfera, Jono Kazlauko praeinant mestelta juokais frazė – „na, ar visko išklausėt“ nuteikia optimistiškai.
Tikiu, kad lietuvių stratego planas veiks nepriekaištingai ir mūsų šalies nacionalinė ekipa su kiekvienomis grupės rungtynėmis augins raumenis, kol stojus į lemiamą „būti ar nebūti“ akistatą tiek aštuntfinalyje, tiek ketvirtfinalyje beliks tik konstatuoti faktą pagal garsios dainos žodžius: „ir mes galingi iš naujo“.
Ir dar. Lygiai prieš dvejus metus rugsėjo 6 dieną Europos čempionate Slovėnijoje Lietuvos rinktinė taip pat žaidė su latviais ir įveikė juos 67:59. Tai buvo pati geriausia dovana gimtadienį tuomet šventusiam pagrindiniam Lietuvos rinktinės įžaidėjui Mantui Kalniečiui.
Taip jau susiklostė, kad M. Kalnietis savo gimtadienį švenčia per Europos arba pasaulio čempionatus ir, kiek pamena rinktinės atstovas Linas Kunigėlis, tą dieną niekuomet nepralaimi. Nepralaimės ir šiandien. Su gimtadieniu, Mantai!
