REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Penktadienį Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurto ribos. Vis dėlto, padėtis Lietuvoje yra geresnė ne tik už Latvijos, bet ir už kelerius metus iš eilės geresnius ekonominius rodiklius demonstruojančios Estijos.

Penktadienį Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurto ribos. Vis dėlto, padėtis Lietuvoje yra geresnė ne tik už Latvijos, bet ir už kelerius metus iš eilės geresnius ekonominius rodiklius demonstruojančios Estijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas. Žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų.

REKLAMA

Velnias slypi detalėse

Visgi Lietuvoje 2014 metais skurdo lygis buvo mažiausias visose Baltijos šalyse. Estijoje skurdo rizikoje pernai gyveno 22,1 proc., Latvijoje – 21,2 proc. gyventojų, arba atitinkamai 1,4 ir 1,8 procentinio punkto daugiau nei 2013 metais. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, labai svarbu, kalbant apie skurdo lygi, atkreipti dėmesį į tai, kaip jis yra skaičiuojamas.

„Skurdo lygis yra skaičiuojamas kaip procentas gyventojų, kurių pajamos yra mažesnės už vidurinio gyventojo pajamas. Čia reikia skirti vidutines ir vidurines pajamas. Pastarosios skaičiuojamos, tarsi išrikiuojant gyventojus į eilę nuo didžiausių iki mažiausių pajamų ir atsiduriantis eilės vidury yra medianinis arba vidurinis. Nuo vidurinio atlyginimo yra imama 60 proc. ir tie, kurių pajamos atsiduria už šios ribos, priskiriami prie skurstančiųjų“, - pasakoja ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, rodiklis sukelia nemažai klausimų, tačiau jis naudojamas vieningai, todėl kitos alternatyvos nėra.

„Dažnai sakoma, kad rodiklis yra niekam tikęs, mat rodo nelygybę arba kokios dalies gyventojų pajamos yra mažesnės nei 60 proc. vidurinio gyventojo. Tada yra svarbu ne tik tai, kaip tie žmonės skursta, bet ir atskaitos taškas. Todėl turėjome aiškinti tokį keistą dalyką, kad krizės metu skurdo lygis sumažėjo, o pakilimo metu jis padidėjo. Pakilimo metu vidurinės pajamas auga sparčiau nei neturtingų žmonių ir tuomet pastarųjų santykinai padaugėja. Galėtume sakyti, kad Estijoje ir Latvijoje pajamų nelygybė yra didesnė”, - teigia R. Lazutka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad skurdas yra toks kompleksiškas, kad vienu rodikliu išreikšti esamą situaciją yra pakankamai sudėtinga ir vien nukrypimas nuo medianos dar toli gražu ne viską atskleidžia.

„Yra tam tikras subjektyvus vertinimas, bet jo tikslumo nesuabsoliutinčiau ir nedrįsčiau teigti, kad Lietuvoje skurdo lygis yra mažesnis nei Estijoje. Tačiau reikia pripažinti, kad rinkos ekonomikos kūrimas, ypač Baltijos šalyse, kurios nužygiavo liberalių reformų keliu, turėjo tam tikras socialines pasekmes pajamų pasiskirstymui. Dėl tos priežasties Baltijos šalys pasižymi pakankamai dideliu atotrūkiu tarp didesnes pajamas gaunančios gyventojų grupės, kuri yra pakankamai neskaitlinga, ir didelės dalies žmonių, kurie, deja, nesuveda galo su galu ir atsiduria arti ar net žemiau skurdo ribos“, - aiškina ekspertas.

REKLAMA

Daugelis lietuvių – žemiau skurdo ribos

Pasak R. Lazutkos, pritaikius Vokietijos skurdo lygį Lietuvai , daugelis gyventojų atsidurtų žemiau skurdo ribos.

„Skurdo riba Vokietijoje yra labai aukšta ir ją pritaikius Lietuvoje, maždaug 70 proc. gyventojų atsidurtų žemiau skurdo ribos. Pripažįstama, kad skurdą reikia skaičiuoti kaip santykinį dydį, mat svarbu, jog žmogus ne tik būtų pavalgęs, bet jis gyventų nedaug prasčiau nei vidutinis gyventojas. Ankstesniais metais skurdo lygis Estijoje buvo mažesnis nei Lietuvoje. Baltijos šalyse parama skurstiesiems yra labai maža ir poveikio skurstančiųjų daliai nedaro”, - apie priklausomybę ir nuo mokesčių politikos kalba jis.

REKLAMA

G. Nausėda sutinka su mokestinės politikos ypatybėmis, mat būtent jos galėtų mažinti skurdo lygį šalyje.

„Be abejo tai yra susiję su ekonomikos pajėgumu ir tam tikra socialinio perskirstymo politika. Galima pripažinti, kad mokesčių politikos prasme esame panašesni į anglosaksiškas šalis kaip Didžioji Britanija. Jose visuomenės pajamų perskirstymas yra neturtingųjų naudai, bet jis nėra toks intensyvus kaip daugelyje kontinentinės Europos šalių kaip Švedija, Danija, Vokietija, Austrija, Šveicarija. Dėl tos priežasties sunku sugeneruoti dideles pajamas pakankamai skaitlingai visuomenės grupei, kuri atsidūrė prastoje padėtyje“, - teigia ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skurdas skurdui nelygus

Pasak jo, esant aukštesnei medianai yra netolygesnis pajamų paskirstymas, bet jų lygis Estijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje.

„Manau, kad reikėtų daug kitų dalykų kaip kainų lygis. Mažesnių kainų šalyje žmonės su mažesnėm pajamom gyvena geriau, nes už pajamas gali daugiau įpirkti. Net Baltijos šalyse kainų požiūriu visi žinoma, kad Estijoje kainos yra didžiausios. Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje. Įvertinus faktą, kad Estijoje kainos yra didesnės, tada pajamų atotrūkis pagal perkamąją galią tampa ne toks ryškus, lyginant su Latvija ar Lietuva“, - aiškina G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų