REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Eurostato duomenimis Lietuvoje ES nedarbas mažėja sparčiausiai ir dabar jau yra žemesnis nei 9 proc. Šis nedarbo lygis yra mažesnis nei ES vidurkis ir artėja prie natūralaus nedarbo lygio. Tai reiškia, kad įmonės nebeturi darbuotojų rezervo ir vienintelis būdas prisivilioti darbuotojus – bus darbo užmokesčio kėlimas, jaunimo įdarbinimas arba viliojimas iš kitų darboviečių“, - džiugiomis naujienomis dalijas banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

REKLAMA

Sparčiai kuriamos darbo vietos

Jo teigimu, nedarbo lygis mažėja ne tiek dėl emigracijos, mat nemaža dalis žmonių yra linkę taip manyti, o dėl naujai kuriamų darbo vietų.

„Tai reiškia, kad didėja gyventojų perkamoji gali ir daugiau mokesčių surenkama į biudžetą. Jei ši tendencija laikysis ir šiais metais, galime tikėtis kad į biudžetą surinksime daugiau nei išleisime. Pirmąkart per Lietuvos istoriją būtų pasiektas perteklinis biudžetas. Taip pat dėl žemos naftos kainos, bus surinkta daugiau akcizo mokesčio“, - apie rekordinius rodiklius kalba Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomisto teigimu, galime stebėti subalansuotą augimą, mat visi pagrindiniai šalies ūkio sektoriai kuria darbo vietas.

„Didžioji dalis darbo vietų iki šiol buvo kuriama paslaugų sektoriuje, ypač mažmeninės prekybos. Tačiau pastaruoju metu statybų sektorius aktyviai kuria darbo vietas, o pramonė išėjo į teigiamą zoną. Tai bendrai susiję su statybos sektoriumi, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Labai svarbu, kad žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius ilgą laiką nemažėja ir dabar yra šioks toks kilimas“, - pastebi jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su tuo sutinka nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Jo teigimu, darbo vietų yra, bet trūksta darbininkų, ypač vasaros periodu.

„Renovacijos programoje yra labai ambicingi planai, ten laukia daug darbų ir yra daug laisvų darbo vietų. Kai vykdomos didesnės darbų apimtys, natūralu, kad reikia daugiau darbininkų, inžinerinių ir vadovaujančių darbuotojų. Mes jaučiame didelį stygių, o įsidarbinti nekilnojamojo turto ar statybų sektoriuje tikrai yra labai lengva“, - pasakoja jis.

Vilnius nebėra lyderis

Ž. Mauricas džiaugiasi tuo, kad pagaliau ne tik Vilnius gali sparčiai kurti darbo vietas.

„Po krizės Vilnius pirmavo naujų darbo vietų kūrime, kituose regionuose mažėjo darbo vietų. Dabar tendencija yra tokia, kad Vilnius nebepirmauja ir Klaipėdoje yra sukuriama daugiausiai vietų“, - sako jis, papildydamas, kad tikrasis ekonomikos atsigavimas pasiekė didžiąją dalį Lietuvos regionų.

REKLAMA

Tuo tarpu A. Avulio vadovaujama įmonė su šiais pokyčiais susiduria realybėje, mat darbuotojų trūksta ne tik Vilniuje.

„Ieškome kaip atsivežti darbuotojus iš Kauno ar kitų miestų ir ten stebuklų nėra. Lietuva nėra tokia didelė, todėl atsivežti žmones iš Kauno ar Panevėžio nėra didelė problema, tačiau yra darbuotojų trūkumas. Jei turėtume daugiau darbo jėgos, galėtume atlikti daugiau darbų“, - atskleidžia jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų