Tačiau aktorė užsiima ne tik vaidyba, jos gyvenimas sukasi kur kas greitesniu tempu. Apie tai – išskirtiniame interviu su Grėte Indičianskyte.
- Teko girdėti, kad užsiimate ne vien aktoryste. Kokios papildomos veiklos dar turite?
- Nemažai laiko skiriu mokslams. Šiuo metu Ūkio ministerijoje atlieku praktiką, mat rašau bakalauro darbą tema – „Antreprenerystės ekosistema Lietuvoje“.
- Įgijusi specialybę vaidybą žadate palikti antrame plane?
- Tiesą sakant, aktorystė visuomet buvo antrame plane. Buvo minčių studijuoti vaidybą, tapti aktore. Tačiau jau net po pirmo vaidmens seriale pajutusi dėmesio antplūdį, supratau, kad asmeniniam gyvenimui lieka vis mažiau vietos. Nusprendžiau, kad tai tikrai ne man... Šlovės man nesinori, esu kiek paprastesnis žmogus. Asmeniškumus norisi pasilaikyti sau. Manau, kad yra kur kas geresnių specialistų šioje sferoje.
- Tačiau ir toliau vaidinate televizijoje, populiarumo tokiu būdu išvengti sunku...
- Iš tiesų svajoju suvaidinti ir kine. Tai – viena didžiausių mano svajonių. Norėčiau gauti kažkokį ryškesnį vaidmenį, ne šiaip kažkieno dukros. Norėčiau atsidurti gilaus, paslaptingo, ekstremalumus mėgstančio arba psichinio ligonio, nuo pasaulio atitrūkusio žmogaus rolėje. Kuo daugiau veikėjas skiriasi nuo manęs, tuo įdomiau vaidinti...
- O kokia jūs?
- Ryškiausia mano savybė – pozityvumas. Daug kas net sako, kad į gyvenimą žiūriu rožiniais akiniais. Visuomet laikausi nuomonės, kad, jeigu kažkas negerai, tai dar tikrai nėra pabaiga. Aplinkinius tikinu, kad viskas susitvarkys ir kitaip būti negali. Kiekviena nemaloni situacija kažko išmoko, niekas nevyksta be priežasties.
Iš tiesų, esu gamtos vaikas, altruistė... Visuomet galvojau, kad augu kaime, nors gyvenau Užupyje. Labai myliu gamtą. Gyvūnai, vištos, triušiai, basos kojos, plaukiojimas Vilnelėje, užtvankų statymas – visa tai man yra be galo artima sielai... Tai labai ryškiai atsispindi ir mano mityboje, ir gyvenimo būde, ir bendravime. Kad ir koks žmogus būtų, visuomet šiltai priimu ir pateisinu. Niekada negali žinoti, ką tam žmogui teko patirti gyvenime.
- Užsiminėte apie mitybą... Esate vegetarė?
- Aš to kažkokiu „...izmu" nepavadinčiau. Yra produktai, kurių aš nevalgau ir tiek. Mėgstu žuvį, jūros gėrybes. Tačiau nei paukštienos, nei kitos mėsos nevalgau. Ir dėl požiūrio, ir dėl sveikatos, ir dėl etikos. Su gyvūnais elgiamasi išties žiauriai: naudojama agresija, šeriama chemija... Nenoriu viso to įsileisti ir į savo organizmą. Nevalgydama mėsos gal nesustabdysiu, tačiau bent jau neprisidėsiu prie to baisaus akto.
- Sakėte norėtumėte atsidurti dvasingo, gilaus žmogaus rolėje, tačiau ir pati nesate „tuščia“. Ar turite kažkokių blogų savybių, žalingų įpročių?
- Kalbant apie žalingus įpročius... Na, anksčiau savaitgaliais su draugais papiktnaudžiaudavau alkoholiu, tačiau dabar šio blogio jau visai atsisakiau. Manau, kad viena prasčiausių mano savybių – atvirumas. Kartais esu per daug atvira ir per daug šneku. Galiu net atsibosti savo šnekomis.
- Bendraujančius žmones paprastai supa gausybė draugų. Turite jų daug ar vos kelis?
- Kažkada turėjau daug, dabar turiu vos kelis. Kaip sako: draugai – kaip deimantai.
- Tarp tų deimantų yra ir antroji pusė?
- Esu ramus, pastovus žmogus... Antrą pusę turiu jau virš penkių metų.
- Ilgus metus, paprastai, praleidžiame su tais, kurių būdo bruožai mūsų neerzina, mus tenkina. Galbūt galėtumėte išskirti geriausias jo būdo savybes?
- Jis yra visiškai priešingas žmogus man. Aš – ekstravertė, jis – intravertas. Esu tarsi atvira knyga, todėl man gera, kad šalia manęs – gilus žmogus su labai gražiu vidiniu pasauliu, kurį iš karto ne visi gali pamatyti.
- Ar jis irgi dirba meno srityje?
- Na, jei kompiuterius galima priskirti menui, tai taip (juokiasi).
- Prieš savo antrą pusę atrodyti dailiai nori kiekviena. Be kokių grožio procedūrų jūs neapsieinate?
- Jeigu atvirai, pavyzdžiui, manikiūrą darytis pradėjau maždaug prieš metus. Niekuomet nekreipiau dėmesio į tokius dalykus. Viskas kuo užsiimdavau – švelniai lengva pudra padengdavau veidą ir tušu pasidažydavau blakstienas. Anksčiau turėdavau aistrą – plaukai. Daugiausiai pinigų ir laiko skirdavau būtent tam. Dabar daugiau dėmesio skiriu vidinių resursų tobulinimui. Renkuosi meditaciją, poilsį gamtoje.
- Mėgstate knygas?
- Pastaruoju metu tam laiko lieka ne per daugiausiai. Ateityje norėčiau daugiau laiko skirti grožinei literatūrai, tačiau pastaruoju metu skaitau mokslinę, pažintinę literatūrą, domiuosi vidiniu pasauliu, lyderyste, kūno kalba. Visgi esu jaunas, ieškantis savęs žmogus.
- O pasilinksminti ar mėgstate?
- Dar viena iš mano pagrindinių būdo savybių – darboholikė namisėda. Pavyzdžiui, klubų aš visai nemėgstu, nematau tikslo ten eiti, „socializuotis“ išgėrusių tarpe. O į koncertą gerą gal ir nueičiau, tačiau laisvą laiką daugiau skiriu darbui ir namams, renkuosi poilsį gamtoje.
