REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Sekmadienį Graikijos žmonės surengtame referendume pasakė tvirtą „ne“ didesnio lygio taupymui ir jų pačių finansų krizės sureguliavimui. Tai nepagerino padėties šalyje, nes skolos niekur neišnyko ir neišnyks. Europos sąjungos lyderiai paragino Graikiją pateikti, ko gero, paskutinį pasiūlymą, kuris galėtų leisti susitarti su kreditoriais. Jei tai neįvyks artimiausiomis dienomis, Graikijai gresia patirti dar didesnius iššūkius.

 Sekmadienį Graikijos žmonės surengtame referendume pasakė tvirtą „ne“ didesnio lygio taupymui ir jų pačių finansų krizės sureguliavimui. Tai nepagerino padėties šalyje, nes skolos niekur neišnyko ir neišnyks. Europos sąjungos lyderiai paragino Graikiją pateikti, ko gero, paskutinį pasiūlymą, kuris galėtų leisti susitarti su kreditoriais. Jei tai neįvyks artimiausiomis dienomis, Graikijai gresia patirti dar didesnius iššūkius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Graikijai tarus tvirtą „ne“ investuotojai ir finansų rinkos reagavo santūriai. Rinkos krito neženkliai, o euro keitimo santykis dolerio atžvilgiu sumažėjo vos 0,6 proc. To pagrindinė priežastis yra skolos struktūroje, kuri saugo ne tik investuotojus, bet ir mus Lietuvius, nuo didesnių nuostolių.

REKLAMA

Graikijos skolą iš esmės finansuoja tarptautinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB). Tai reiškia, kad graikai negali šantažuoti privačių investuotojų ir gąsdinti jų galimais nuostoliais.

Privatūs investuotojai ir užsienio komerciniai bankai kartu sudėjus Graikijai yra paskolinę 51,2 mlrd. eurų. Tokia suma atrodo didelė, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Tokios sumos, net ir visos, praradimas privatiems investuotojams globaliu masteliu nesukeltų didelių problemų, nes vien ECB kas mėnesį „atspausdina“ ir į rinką įlieja 60 mlrd. eurų. Šie pinigai skirti paskatinti ekonomikos augimą, tačiau tuo pat metu ir užglaisto galimus nuostolių efektus, jei Graikija vis tik keliautų bankroto keliu.

REKLAMA
REKLAMA

Tad šiuo atveju investuotojai ir lietuvaičiai yra tik dramos stebėtojai. Bet tai nebūtų visiškai tiesa, nes reiktų pasigilinti iš kur atkeliauja pinigai į ECB ir TVF sąskaitas. Šiuo atveju euro zonos mokesčių mokėtojai yra dalyviai, nes būtent jų lėšos čia dalyvauja.

Didžiausia dalimi čia yra prisidėję vokiečiai, prancūzai ir italai. Būtent mokesčių mokėtojų pinigų likimas bus sprendžiamas dar kartą sėdant prie derybų stalo. Tačiau šių pinigų ar jos dalies praradimas tiesiogiai nepasijaus tiems patiems mokesčių mokėtojams tiesiogiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galima konstatuoti, kad šiandien 14 valandą Lietuvos laiku prie derybų stalo sėsiančios euro zonos viršūnių galvos turi gana stiprias kortas savo rankose. Graikiją galima spausti labai stipriai, nes graikai nepaisant referendumo rezultato, negali sukelti finansinių kančių euro zonos dalyviams.

Iš kitos pusės Graikijos Vyriausybė dabar turi stiprų referendumo palaikymą, tačiau jų galimybė spausti derybininkus yra menka, nes nesusitarus, ne kas kitas, o patys graikai pajus to pasekmes visu gražumu. Bankai nebus atidaryti, kol nebus pasiektas susitarimas, todėl verslas ir gyventojai kentės vis stipriau dėl pinigų trūkumo ir neturėjimo galimybės prekiauti. Nesusitarimas taip pat nereiškia, kad Graikija bus išvaryta iš euro zonos, tiesiog ji negaus daugiau eurų ir tai reikš, kad šalis negalės ne tik išmokėti savo skolų, bet ir greitu laiku nutrūks biudžeto mokėjimai pensininkams ir biudžetiniams darbuotojams, o tai smogs šaliai dar labiau. Tada buvimas euro zonoje Graikijai gali tapti per sunkus ir gali prireikti įvesti paralelinę valiutą, kurios tikrai nenorėtų vietos gyventojai, nes jos vertė būtų abejotina.

Vienaip ar kitaip, dabar jau aiškų, kad Graikijos skolų krizė yra graikų problema, kurios perkelti ant visos Europos sąjungos pečių nepavyks, tad mes dalyvaujame Graikijos dramoje, tačiau labiau kaip stebėtojai.

Marius Dubnikovas

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų