Prekyba: vienas iš didžiausių ES šalies privalumų yra laisva prekyba tarp valstybių, leidžianti britų bendrovėms lengviau ir pigiau eksportuoti savo produkciją į Europą. Kai kurie verslo lyderiai taip pat pastebi, kad tai kompensuoja milijardus svarų, kuriuos Britanija atgautų pasitraukusi iš ES. JK taip pat rizikuoja netekti kažkiek tarptautinio svorio pasitraukdama iš prekybos organizacijos, tačiau ji turės atrištas rankas pasirašinėti prekybos sutartis su ne ES šalimis. „Ukip“ (Didžiosios Britanijos Laisvės partija) atstovai tiki, kad Britanija gali sekti Norvegijos pavyzdžiu, kuri turi prieigą prie visų rinkų, tačiau nėra supančiota ES teisės saitais žemės ūkio, teisės ar vidaus reikalų srityse. Tačiau kiti argumentuoja tuo, kad „draugiškos skyrybos“ nėra įmanomos. „The Economist“ teigia, kad Britanija ir toliau išliktų Europos politinių ir ekonominių klausimų sūkuryje, tačiau jau nebeturėtų vietos prie stalo darant jiems įtaką.
„Open Europe“ ekspertai, siekiantys radikalių ES permainų, nustatė, kad Jungtinės Karalystės ekonomika iki 2030-ųjų netektų 2,2 proc. šalies BVP. Tačiau, jeigu JK pavyktų susiderėti dėl laisvos prekybos su Europa ir pasiektas „labai ambicingas dereguliavimas“, šalies BVP galėtų pakilti 1,6 proc.
Darbo rinka: Laisvas žmonių judėjimas tarp ES valstybių leidžia JK darbuotojams laisvai dirbti kitose šalyse, o šios šalies bendrovėms gana lengvai samdytis darbuotojus iš kitų ES valstybių. „Ukip“ mano, kad tai atima iš Didžiosios Britanijos teisę „valdyti savo pačių sienas“. Tačiau profesorius Adrianas Favellis teigia, kad šių laisvių apribojimas gali atbaidyti „šviesiausius ir geriausius protus“ nuo atvykimo iš kontinento į britų salyną, sukurs naujų imigracinių taisyklių ir sumažins įmonių galimybes rinktis darbuotojus.
Reglamentavimas: euroskeptikai argumentuoja, kad didžioji dalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių neprekiauja ES viduje, tačiau yra apribotos didžiule reguliavimo našta iš užsienio. Kita pusė perspėja, kad šalis rizikuoja netekti milijonų darbo vietų, jeigu didieji pasaulio gamintojai, pavyzdžiui, automobilių pramonės, pasitrauktų į pigesnes ES šalis, o britų fermeriai netektų milijardų ES subsidijų.
Įtaka: Britai gali netekti dalies savo karinė įtakos – daugelis mano, kad JAV gali Didžiąją Britaniją laikyti ne tokiu naudingu sąjungininku šiai išstojus iš Europos.
Kitos pusės atstovai svajoja apie antrą Singapūrą – Britanija galėtų susigrąžinti savo žvejybos teritorinius vandenis, spjauti į darbo valandas, kiek žmonės gali dirbti per savaitę, išlaisvinti save nuo ES taikomos atsinaujinančios energijos politikos ir įkurti laisvesnę ekonomikos rinką.
„The Week“ pateikiamos išvados: labiausiai tikėtina, kad Britanija pabustų „nevykėliu pašaliečiu, turinčiu limituotą prieigą prie vienos rinkos, beveik jokios įtakos ir keletą draugų. O jau tikrai būtų aišku, kad vieną sykį pasitraukus, atgal dar sykį grįžti jau būtų neįmanoma“.
Jeigu referendumas vyktų rytoj?
Vienoje iš paskutinių apklausų, atliktų „YouGov“ paaiškėjo, kad 45 proc. gyventojų balsuotų už šalies išlikimą ES, 35 proc. pageidautų pasitraukti, 4 proc. neitų balsuoti, o dar 16 nuošimčių nėra apsisprendę.
