Savivaldybės rengia prisitaikymo strategijas
Europos Sąjungoje net trys ketvirtadaliai žmonių gyvena miestuose, ir Tarptautinės energetikos agentūros statistika rodo, kad net 70 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio yra išmetama būtent miestuose.
Dėl šios priežasties tenka apgalvoti galimybes, kaip galima būtų efektyviau naudoti energijos išteklius, gerinti atliekų tvarkymą, mažinti transporto priemonių išmetamų dujų kiekį.
2008 metais Europos Komisija inicijavo Merų paktą, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį konkrečiuose miestuose, ir taip pat visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
Prie šios iniciatyvos prisijungusios savivaldybės per metus turi parengti tvarios energijos veiksmų planą, kuriame nurodoma, kokių veiksmų planuojama imtis. Savivaldybės, kurios yra pasirašiusios Merų paktą, įsipareigoja siekti Europos Sąjungos tikslų aplinkosaugos ir energetikos srityse, kurių didžiausias tikslas – iki 2020 metų savo teritorijoje penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Kiekviena savivaldybė, prisijungusi prie šios iniciatyvos, parengia savo veiksmų planą, ir tai gali padėti paprasčiau prisitaikyti prie klimato kaitos vietos lygmeniu.
Pajūris – labiausiai pažeidžiama zona
Prognozuojama, kad dar šį šimtmetį Baltijos jūros lygis Lietuvos teritorijoje gali pakilti 0,1-1,0 metro, ir tai kelia grėsmę dalies pajūrio pakrančių užliejimui. Taip pat vandens lygio didėjimas skatina druskingo vandens patekimą į Kuršių marias, kas kelia didelį pavojų laipsniškai ekosistemos kaitai.
Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkas Donatas Pupienis teigia, kad dėl vėjo režimo pasikeitimo bei vertikalių tektoninių judesių vandens lygis skirtingose Baltijos jūros vietose skirsis.
Iš viso yra numatyti šeši scenarijai, kaip šį šimtmetį jūros vandens lygis kils ties Klaipėdos pakrante. Prognozuojama, kad čia vandens lygis svyruos nuo 20 iki 90 centimetrų, ir tuomet, jei vandens lygis pakiltų iki 90 centimetrų, kilus audrai Klaipėdos pakrantėje iškiltų užtvindymo pavojus.
Mokslininkai diskutuoja apie galimą poveikį Baltijos jūros smėlėtiems krantams, ir jų nuomonės labai skiriasi. Vieni teigia, kad jie gali labai nukentėti, kiti mano, kad krantas prisitaikys prie kylančio Baltijos jūros lygio.
Smėlėti paplūdimiai negali gyvuoti be ardos (erozijos), kuri iš dalies yra nulemta kylančio vandens lygio. Jeigu nevyksta erozija, tai paprasčiausiai nėra nešmenų, kurie galėtų migruoti iš vieno ruožo į kitą.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu Lietuvos krante vyrauja akumuliaciniai procesai, kadangi smėlis atkeliauja iš Kaliningrado srities, kur yra ardomi klifai ir degraduoja smėlėti paplūdimiai esantis pietinėje Kuršių nerijos dalyje.
Taip pat reikia pažymėti, kad gamtoje procesai vyksta cikliškai t.y. yra ardą keičia akumuliaciją, Jei vanduo kyla lėtai, krantas spėja prisitaikyti, tačiau ekstremalių audrų metu, kai susidaro patvanka t.y. jūros lygis pakyla staigiai, krantas nespėja prisitaikyti, ir prasideda erozija, tačiau po audrų smėlis yra dažnai grąžinimas į krantą arba pernešamas į gretimus ruožus. Mokslininko teigimu, gamtos reiškinių negalime kontroliuoti, todėl tenka numatyti galimas pasekmes ir prisitaikyti.
Prisitaikymo strategija
Kiekviename regione klimato kaitos poveikis labai skiriasi, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos strategija numato, kad pirmiausia reikia numatyti teritorijos jautrumą, numatyti su klimato kaita susijusius pavojus, ir užtikrinti priemonių įgyvendinimo tęstinumą.
Atsparumą klimato kaitai gali padėti vietinės iniciatyvos, todėl kiekviename regione svarbu imtis tam tikro veiksmų plano. Įvertinus įvairius scenarijus visada galima paprasčiau numatyti galimas pasekmes, ir tai gali padėti paprasčiau prisitaikyti ne vien tik vietos, bet ir tam tikro regiono, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu.
