Nuo 2020 metų - beveik energijos nenaudojantys statiniai
Mažai energijos naudojančių pastatų statyba Europoje pradėta 1960-1970 metais, ir laikui bėgant šių pastatų skaičius tampa vis didesnis. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė teigia, kad šiuo metu jau yra pastebima tendencija rinktis energiškai efektyvesnius namus.
Statant namą tikslinga apmąstyti, ar verta investuoti pinigus į didesnį, dažnai nereikalingą namo plotą, ar vertėtų investuoti į statomo namo energinio naudingumo didinimą.
Paskutinių metų statistika rodo, kad vidutinis naujo individualaus namo plotas yra 150-160 kv. m., taip pat daugėja iki 100 kv. m. ploto naujų gyvenamųjų namų. Lietuvoje minimalūs energinio naudingumo reikalavimai nustatomi naujai statomiems arba kapitaliai renovuojamiemspastatams pagal klases nuo G iki A++. Pastebima tendencija, kad vis populiarėja A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų statyba (jau yra sertifikuoti 39 tokie pastatai).
Didinti pastatų energinį naudingumą Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Tad jau nuo 2021 m. nauji pastatai turės atitikti A++ klasę, pagal energetinį naudingumą.
Jungtinių Arabų Emyratų pamokos
2006-aisiais metais Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo pradėtas projektas, kuriuo siekiama sostinės priemiestįMasdarą paversti „žaliausia“ pasaulio gyvenviete. Projekte numatoma, kad 50 000 gyventojų turėsiančiame mieste bus perdirbama 100 procentų sunaudojamo vandens ir atliekų.
Vidutinė temperatūra vasarą čia siekia net 40 laipsnių šilumos, todėl tenka pagalvoti ir apie tai, kaip būtų galima apsisaugoti nuo kaitros. Darnios architektūros planavimas Masdaro mieste neapsiriboja vien tik atitinkamu teritorijų planavimu ir atsinaujinančių išteklių naudojimu: taip pat ir patys statiniai gali padėti gerinti miesto mikroklimatą.
Projektuojant miesto planą atkreipiamas dėmesys į tai, kad pastatai mestų kuo didesnį šešėlį, taip apsisaugant nuo didelių vėdinimo sąnaudų. Planuojama, kad Masdaro mieste bus vėsu, nes čia veiks tvarios energijos generatoriai, užtikrinantys vėsesnį orą.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose saulėtų dienų per metus – net 360, todėl čia palanku įrengti saulės kolektorius, gaminančius elektros energiją. Saulės energiją surenkantys elementai bus ant praktiškai visų Masdaro pastatų, ir tai užtikrins elektros energijos tiekimą.
Įdomu tai, kad saulės baterijos yra sureguliuojamos taip, kad nuo saulės būtų pridengti šaligatviai ir pastatai. Toks planavimas padeda apsisaugoti nuo kaitros, ir Masdare oro temperatūra yra kur kas žemesnė nei Abu Dabyje.
Buvo planuota, kad Masdaro miesto projektas bus pabaigtas 2016 metais, tačiau dabar tikimasi, kad projektas bus baigtas iki 2020-2025 metų. Įvairiose pasaulio šalyse darnios architektūros projektų yra įgyvendinta iš tiesų nemažai.
Kaupiama patirtis leidžia atsirinkti, kokie projektai gali pasiteisinti, ir, tikėtina, kad ateityje įvairių darnios architektūros projektų bus įgyvendinama vis daugiau. Dėl sparčiai besikeičiančio klimato nebegalime gyventi kaip anksčiau, ir statybose pokyčiai yra neišvengiami.
