REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą.

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kenkėjų rojus

Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms. Šie kenkėjai vis dažniau žiemą mūsų šalyje leidžia ne taip kaip įprasta: esant šiltesniam nei įprasta orui ir vis rečiau spaudžiant šaltukui erkės nepasislepia lapijoje po sniegu, o išlieka aktyvios. Itin pavojingų ligų sukėlėjos liūdnų pasekmių atneša ne tik žmonėms – nuo jų kenčia ir gyvūnai. Šunų tarpe neretai po erkių įkandimų pasireiškia piroplazmozė, tačiau erkės pavojų gali kelti ne tik dėl platinamų ligų: laukiniai gyvūnai su dideliu skaičiumi įsisiurbusių erkių kovoja besitrindami į kietus ir aštrius medžių paviršius, dėl ko vėliau atsiranda žaizdų, o taip pat nusidraskę nemažą kailio plotą jie, ypač šaltesniu laikotarpiu, tampa mažiau atsparūs įvairiems pavojams. Taigi klimato kaitos dėka nemažai parazitų tiesiog tarpsta bei klesti.

REKLAMA

Naujos paukščių rūšys ir pasikeitę įpročiai

Tiesa, pokyčių esama ne tik kenkėjų tarpe. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys pastebi, jog šiltėjantis klimatas į mūsų šalį pritraukė ir čia nebūdingų paukščių rūšių: „Baltasis girnys prieš penkiolika metų Lietuvoje buvo didelė retenybė. Tai yra Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų paukštis, tačiau prieš maždaug penkiolika metų jis buvo pastebėtas Lietuvoje, o dabar šį girnį čia sutikti galime tikrai dažnai. Kodėl? Todėl, kad klimatas tapo daug šiltesnis“. Apie kylančią oro temperatūrą taip pat byloja ir tai, jog dažnai paukščiai žiemoti išskrenda vis vėliau, o kai kurie jų – netgi lieka.

REKLAMA
REKLAMA

Egzotiški grybai

Naujų grybų rūšių Lietuvoje aptinkama kone kasmet. Kai kurie jų – būdingi kitiems žemynams. Ir nors dažnai toks reiškinys aiškinamas kaip žmogaus migracijos pasekmės, J. Kilpys pasakojo, kaip tai susiję su klimato kaita: „Lietuvoje buvo pastebėta keletas egzotiškų grybų, kurie sutinkami Australijoje. Žinoma, tai susiję ir su aktyvia žmonių migracija: keliaujant jie, kartais visai to nenorėdami, parsiveža egzotiškų grybų sporų, o po to tie grybai prigyja Lietuvoje, tačiau jei klimatas čia jiems būtų per šaltas, jie čia tiesiog negalėtų išgyventi. Taigi klimato kaita sudaro sąlygas tokiems augalams čia prisitaikyti“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gamta – kintančio klimato atspindys. Kadangi temperatūra juntamai pakyla ne per vienerius ar dvejus metus, žmogui gali pasirodyti, jog tai – dirbtinai sukurta problema. Tačiau aiškiausiai pokyčiai matosi pažvelgus į augaliją ir gyvūniją: kaip keičiasi jų įpročiai, aktyvumo laikotarpiai, migracija, kaip ilgus metus tikusi aplinka tampa nebetinkama arba atvirkščiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų