SEB ir „Nordea“ bankai savo klientams taiko 0,4 proc. mokestį už gryninimo operacijas bankomatuose, tačiau, kaip TV3 žinioms sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, net ir brangstant šioms paslaugoms lietuviai už jas moka bene mažiausiai Europoje.
„Mes turime duomenis, Lietuvoje yra vieni iš mažiausių įkainių visoje Europoje ir tą žinią mes gauname iš klientų“, - tikino jis.
Vis dėlto, portalas tv3.lt pasidomėjo ir išsiaiškino, kad yra atvirkščiai, mat Lietuvoje vartotojai už pinigų gryninimo operacijas moka brangiausiai Baltijos šalyse. Net Estijoje, kur grynųjų pinigų apyvarta yra beveik dvigubai mažesnė nei Lietuvoje, ir Latvijoje gyventojai SEB bankomatuose turi galimybę nemokamai išsigryninti pinigus, kai lietuviai už šią operaciją moka 0,4 proc. nuo gryninamos sumos ir 0,8 proc., jei ši viršija 8,7 tūkst. eurų. Banko „Nordea“ Estijoje ir Latvijoje klientai pinigus gali nemokamai grynintis ne tik Tėvynėje, bet ir užsienyje, o Lietuvos vartotojai už šią paslaugą moka 0,4 proc. Lygiai tokia pati situacija yra su DNB bankų klientais, nes vieninteliai lietuviai už gryninimą turi mokėti papildomai.Tuo tarpu „Swedbank“ klientai Latvijoje ir Estijoje gali džiaugtis didesniais nemokamo išgryninimo limitais ir net juos viršiję moka už paslaugą mažiau nei lietuviai.
Pavyzdžiui, vienas didžiausių Didžiosios Britanijos komercinių bankų „Barclays” savo šalies klientams netaiko jokio pinigų gryninimo mokesčio
Portalo tv3.lt kalbintas asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys, teigia esąs nustebintas tokių duomenų.
„Sunku patikėti. Kokios versijos gali gimti mūsų galvose, kad Estijos bankai sugalvoja, kaip uždirbti ir be išgryninimo mokesčio?“, - svarsto jis.
Pasak K. Kupšio, nuolatos yra lyginami Lietuvos ir Estijos finansiniai rodikliai, tačiau rezultatai nebūna mūsų šalies naudai. Lietuvoje yra daugiau vartotojų, todėl teoriškai nėra logiška, kad čia kainos už tas pačias paslaugas to paties tinklo bankuose galėtų būti brangesnės.
„Didesnė rinka diktuoja, kad čia turėtų būti viskas pigiau. Juk taip mes aiškiname, kodėl Lenkijoje maisto produktai yra pigesni nei Lietuvoje. Galbūt reikėtų sugrįžti prie to, kokie yra bankininkų apetitai skirtingose Baltijos šalyse. Galimai yra išpūstas bankų valdymo aparatas arba mokami didesni atlyginimai, jei jie nesugeba suteikti pigesnių paslaugų vartotojams. Surinkus šiuos duomenis, gautume logišką atsakymą, o kol kas matomi tik prieštaravimai“, - pastebi pašnekovas.
