REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
Automobiliu parkavimas Vilniuje prie daugiabučiu: miegančioji tragedija (nuotr. Manto Stankevičiaus)

Automobilių parkavimas Vilniuje, prie daugiabučių: mieganti tragedija

Kaip ji sprendžiama ir ką galite padaryti patys?

Vilniuje automobilių parkavimas prie daugiabučių įsisenėjusi problema, kurios nepavyksta išspręsti jau ne vienai Vilniaus savivaldybės valdžiai. tv3.lt domisi, kaip ši problema sprendžiama ir kaip ją gali išspręsti patys miesto gyventojai.

Vilniuje automobilių parkavimas prie daugiabučių įsisenėjusi problema, kurios nepavyksta išspręsti jau ne vienai Vilniaus savivaldybės valdžiai. tv3.lt domisi, kaip ši problema sprendžiama ir kaip ją gali išspręsti patys miesto gyventojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujasis miesto meras Remigijus Šimašius išskiria kelis pagrindinius strateginius parkavimo elementus, kuriuos ketinama išspręsti. Pirmasis – automobilių parkavimas šalia tų vietų, kuriose dirba arba į kurias atvažiuojama iš namų. Antras ir esminis dalykas – viešasis transportas ir jo patogumo, patikimumo ir prieinamumo vidutinės klasės žmonės didinimas. Trečias – parkavimo vietų statymas aplink traukos vietas, senamiestį. Na, ir didžiausias vilniečių galvos skausmas – parkavimas miegamuosiuose rajonuose.

REKLAMA

„Tai čia irgi turime planą, kaip išspręsti parkavimą prie daugiabučių namų. Visgi pagrindinis dalykas yra kuo daugiau įgalinti gyventojus ir bendrijas, ir pavesti administratoriams tuos dalykus spręsti. Nes čia sprendimai yra įvairūs, vienur reikia daugiau aikštelių, kitur reikia elementariai tvarkos ir šlagbaumų, kitur galbūt reikia įteisinti parkavimo būdą, kuris dešimtmečius buvo, kada vienas ratas ant šaligatvio pastatomas. Aišku tai turi netrukdyti praeiviams, nes yra tokių vietų, kur trukdo ir yra kur netrukdo. Ten kur netrukdo praeiviams ir negadina dangos, reikia įteisinti, o ten kur trukdo reikia griežtai bausti, kad nevyktų toks nelegalus parkavimas,“ – teigė Vilniaus miesto meras.

REKLAMA
REKLAMA

R. Šimašius pasakoja, kad susitiko su Vilniaus policijos komisaru ir aptarė policijos ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus veikas. Susitikimo metu buvo nuspręsta, kad parkavimo problemas, kaip ir šiukšlių problema turi spręsti savivaldybės tvarkos skyrius. O policija turi būti atlaisvinta, kad užtikrintų viešosios tvarkos funkcijas.

Miesto meras tikino, kad nori palikti gyventojams teisę spręsti ir tvarkytis savo kieme.

„Čia priklauso nuo situacijos, bet pagrindinis dalykas. Mes ieškosim būdų ir rasim, kaip padaryti, kad gyventojai patys galėtų apsispręsti, kaip joms geriau tvarkytis. Nes vienur akivaizdu, kad reikalinga aikštelė ir reikia įteisinti, kitur gi galbūt atvirkščiai – žmonės nori apsispręsti, kad automobilių jų kieme turi būti mažiau, o automobilius palikti kažkur kitur ir mokėti už stovėjimą. Tad irgi reikia sudaryti tam sąlygas. Šiuo atveju niekas kitas negali pasakyti kaip tvarkyti, tik kaip patys gyventojai,“ – Remigijus Šimašius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie dabartinė situaciją naujasis miesto meras teigia, kad bendrijos gali kreiptis į savivaldybę dėl automobilių aikštelių didinimo, tačiau priduria, kad kol kas visi sprendimai dar nėra rasti.

„Gali kreiptis, kol kas nesame visų sprendimų radę, bet mūsų tikslas per šiuos metus iš tikrųjų suderinti visus teisinius mechanizmus, kad žmonės turėtų labai paprastą būdą tai išsispręsti,“ – tikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus savivaldybės plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pasakoja, kad tarybiniais laikais projektuoti daugiabučių kvartalai buvo suplanuoti visai kitokiam automobilių kiekiui negu šiai diena miestas priverstas talpinti savyje.

REKLAMA

„Sprendimo būdų kaip ir dar nėra, jie kol kas dar nesurasti. Mūsų departamento ir savivaldybės yra bendra politika gerinti gyvenamųjų rajonų kokybę. Reikia ieškoti galimybių, kaip padidinti automobilių stovėjimo skaičių, tuo mačiu nepažeidžiant miesto viešųjų erdvių, nepažeidžiant gyventojų intereso, kurie neturi automobilių. Tam tikslui mes pradėjome dirbti su bendruomene, bet rezultatų negaliu jums pasakyti, nes pats darbas dar tik prasidėjo,“ – teigė R. Matonienė

Pašnekovė priduria, kad dar prieš naujus metus į juos kreipėsi Fabijoniškių ir Žirmūnų bendruomenės su prašymu bendromis jėgomis spręsti šią problemą. Buvo sudarytos dvi darbo grupės abiems rajonams, kurios ieško variantų, kaip pagerinti situaciją šiuose rajonuose.

REKLAMA

„Šiandien, jeigu yra bendrija ir ji turi teisią į žemę, tai jie ir taip turi galimybes plėsti aikšteles. Ten kur bendrijos neturi žemės, ten jau savivaldybė turi išspręsti klausimą arba surasti modelį ir toliau perduoti bendrijoms realizuoti. Kol kas mes esam tiriamojoje stadijoje , kai mes bandom bendrai fizines galimybes teritorijų. Kiek vietų ten telpa, kokį rodiklį mes galime pasiekti vienam butui,“ – tvirtinos Vilniaus savivaldybės plėtros planavimo skyriaus vedėja.

R. Matonienė tikino, kad bendrijos turi teisę išsinuomoti žemės sklypą, tačiau ne visos tuo pasinaudoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai kurios pasinaudoja, išsimatuoja sklypą, jį įsiteisina. Ir tada jos tampa sklypo šeimininkais ir ten priima sprendimus ir gali išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę. Jie pasidaro projektą, pateikia savivaldybei, kuri jį tvirtina ir savo lėšomis statosi aikštelę,“ – pasakoja pašnekovė.

Ką galime padaryti patys?

Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė tikino, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ar bendrija turi žemės nuosavybę arbą nuomojasi. Jeigu žemės nėra, tai šią problemą reikia palikti spręsti savivaldybei.

REKLAMA

„Pirmiausia tai reikia turėti žemę, tai yra turėti nuosavybė arba jos nuomą. Jeigu žemės nėra, tai klausimas baigtas. Jeigu žemė yra, tai jau kitas klausimas. Reikia susirasti projektuotoją ir parengi aikštelės projektą. Tačiau yra įvairių niuansų, reikia žiūrėti ar toje vietoje nėra vandentiekio, kanalizacijos, ypatingai Vilniaus energija šilumos tinklų. Pastarieji išviso neleidžia jokių aikštelių ant savo tinklų, visi tinklai turi apsaugos zonas, kurios negali būti pažeistos,“ – teigė A. Petrauskienė.

Pašnekovė taip pat sako, kad yra ir dar lengvesnis aikštelės praplatinimas, kada nereikia jokio projekto ir nereikia savivaldybės patvirtinimo.

REKLAMA

„Šiaip jeigu turi žemę, nėra sunku pasididinti, tiesiog reikia projektą padaryti. O jeigu tai nėra, kultūros paveldo zona, tai iki 100 kvadratinių metrų, net nereikalingas raštiškas pritarimas iš savivaldybės. Jis skaitosi prie sklypo tvarkymo darbų, tai tam nereikia nieko. Aišku reikėtų tik supažindinti bendrijos narius,“ – pasakojo Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.

Vilniaus miesto automobilizacijos lygis 2013 m. buvo 607 automobiliai 1 000-ui gyventojų (skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius, čia nurodytas jų vidurkis). Automobilių parko augimo tempas pastaraisiais metais sulėtėjęs, bet manoma, kad 2020 metais pasieks 640 automobilių ribą. Tai atitiktų Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau dauguma Vilniaus miesto rajonų pastatyti sovietmečiu, kai buvo skaičiuojama, kad 100-tui gyventojų teks 10 automobilių. Vadovaujantis šiuo santykiu ir buvo įrengiamos automobilių stovėjimo vietos šalia daugiabučių gyvenamųjų namų.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų