Riedučių takai nepritaikyti važinėjimuisi
Riedutininkų asociacijos „Riedėk.lt“ prezidentas Evaldas Norvaiša pasakoja, kad sąlygų važinėtis šiomis priemonėmis Vilniaus mieste tikrai trūksta, vienintelė normali ir tinkama vieta yra Vingio parkas.
Taip pat yra keletas gerų dviračių takų, tačiau visa kita infrastruktūra nėra pritaikyta važinėtis riedučiais. Paklaustas, ar vyksta bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, pašnekovas teigia, kad ne, nes bendradarbiauti yra sudėtinga.
„Kiek teko girdėti dviratininkai dalyvauja įvairiose diskusijose, jų asociacija gerokai didesnė nei mūsų, tačiau jiems labai sunkiai sekasi „prasimušti“ iki savivaldybės ir atkreipti jų dėmesį į dviračių takų kokybę, gerinimą, sujungimą“, - stebėjosi E. Norvaiša.
Asociacija „Riedėk“ internetinėje svetainėje turi apie pusantro tūkstančio prisiregistravusių narių vien iš sostinės, o visoje šalyje jų gerokai per du tūkstančius.
Takus paišo žmonės, nevažinėjantys dviračiais
Dviračių sporto mėgėjų klubo asociacijos pirmininkas Marius Ratkevičius teigia, kad dviračių takai reikalingi tam, jog žmonės šiltuoju metų laiku galėtų nuvažiuoti į darbą, parduotuvę bei mažiau sėstų į automobilius, tačiau jiems nedrąsu važiuoti dabartiniais takais.
„Reikia žiūrėti realiai, galbūt neturėjome tokių resursų arba jie buvo skiriami kažkur kitur, bet tie takai, kurie egzistuoja dabar, yra paišytiniai – nupiešti ant gatvės arba šaligatvio“, - sako pašnekovas. Kita problema, anot jo, kad iki šiol dviračių takų plėtra buvo planuojama ne tų žmonių, kurie patys važinėja dviračiais, ir tai labai juntama važiuojant dviračių taku.
„Pavyzdžiui, dviračių takas perkeliamas iš vienos gatvės pusės į kitą. Atrodo, kad jie labiau „ant popieriaus“ suplanuoti negu iš tikrųjų turėtų būti“, - kalba dviračių klubo vadovas.
Paklaustas, kokie tie dviračių takai turėtų būti, jis pateikia Danijos ir Olandijos pavydžius, kur važiuojamoji dalis, skirta automobiliams, yra kitokios spalvos ir dangos, o takas dviračiams ir šaligatvis pėstiesiems atskirti stulpeliais.
Tokiu būdu pėstiesiems net nekyla minčių lipti ant dviračių tako, be to, dviračių takai yra sujungti – nereikia išvažiuoti į gatvę, o po to vėl sugrįžti į taką.
Savivaldybė turi veiksmų planą
Portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir paklausė, ar artimiausiu metu ketinama plėsti dviračių takų infrastruktūrą bei gerinti jų kokybę? Pateikiame atsakymą.
Dviračių infrastruktūra ir plėtra etapais:
Vilniuje dviračių takų tinklas siekia 113 km. Įgyvendinus dviračių infrastruktūros plėtros iki 2020 m. etapus bei EuroVelo-11 tarptautinę trasą, dviračių tinklas būtų išplėstas 150 km naujų dviračių takų.
I žingsnis
Magistralinių trasų tiesimą ir rekonstravimą siūloma pradėti nuo esamų takų jungčių mieto centre - Žvėryno, Šnipiškių rajonuose ir sujungti centrą su Viršuliškių, Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių, Pilaitės ir Antakalnio rajonais.
II žingsnis
Aukštos kokybės takais sujungti nuo centro į pietus esančius rajonus: Naujamiestį, Vilkpėdę, Naujininkus, Rasas; pagerinti ryšį su Karoliniškių ir Lazdynų rajonais.
III žingsnis
Aukštos kokybės trasomis pradėti tankinti dviračių trasų tinklą Žirmūnuose, Antakalnyje, nutiesti trasas į nutolusius rajonus: Naująją Vilnią, Balsius - Kryžiokus.
Rekreacinės dviračių trasos Verkių – Pavilnių regioniniuose parkuose plėtra:
1. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio maršrutas;
2. Turniškių ir Riešės upelių apylinkių maršrutas;
3. Pavilnių Šveicarijos maršrutas;
4. Valakupių – Gelvadiškių maršrutas;
5. Aukštagirio pušynų maršrutas;
6. Kairėnų parko maršrutas;
7. Maršrutas tarp Pavilnių – Verkių regioninių parkų;
Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu atliko esamų dviračių takų ir juostų būklės apžiūras; tvarkymo darbai vykdomi pagal Seniūnijų teritorijas.
